2024 m. buvo pradėti rekonstrukcijos darbai, kurių metu ketinama rekonstruoti aikštę, pastatyti požeminę automobilių saugyklą, įrengti fontaną, nutiesti naujas inžinerinių komunikacijų trasas, pakeisti dangas.
Kadangi ši teritorija patenka į Klaipėdos senojo miesto su priemiesčiais vietą, taip pat į Klaipėdos miesto istorinės dalies, vadinamos Naujamiesčiu, teritorijas, todėl prieš suplanuotus darbus buvo atlikti archeologiniai, o jų metu aptikus architektūrines struktūras – architektūros tyrimai.
Archeologinių tyrimų metu aptiktų statinių ir grindinių liekanų architektūrinius tyrimus atliko VšĮ „Architektūros tyrimų centras“.
Rasta trijų kvartalų liekanų
Kaip rašoma tyrimų ataskaitoje, iki aikštės įrengimo didžioji dauguma aptiktų buvusio užstatymo liekanų pateko į istoriškai susiformavusius du istorinius kvartalus, o kelios fragmentiškai atidengtos ir nedidele apimtimi išlikusios užstatymo liekanos priklausė trečiam kvartalui.
Įvairios paskirties pastatų liekanos priskiriamos XVIII a.pb., XIX a. – XX a. pr. Rasto akmeninio grindinio liekanos datuojamos XVII a. I p.
Kaip skelbia kultūros paveldo departamentas, nors ankstyvosios žinios apie tiriamą teritoriją nėra gausios, tačiau žinoma, jog dešiniajame Danės krante buvusios teritorijos nors ir netankiai, tačiau buvo apgyvendintos dar iki aktyvesnės plėtros XVII a. Čia buvusių sodybų grupė, kuri vėliau įeis į Naujamiesčio teritorinę sudėtį, pirminiu etapu vadinta Krūmamiesčiu (Crammeist). Krūmamiestis pradėjo formuotis XVII a. maždaug tarp dab. Vytauto, J. Karoso ir S. Daukanto gatvių.
Nuo XX a. pirmųjų dešimtmečių yra išlikusių tiriamos vietos istorinių fotografijų, atvirukų, kurie suteikia galimybę spręsti ir apie pastatų fasadų sprendinius.
Kaip rašoma tyrimų ataskaitoje, aptariamuose sklypuose buvusių pastatų paskirtis buvo komercinė-gyvenamoji. Tai rodo ne tik fotografijose matomos iškabos pagrindiniuose fasaduose ir vitrininiai langai pirmuosiuose aukštuose, bet ir esami istoriniai duomenys apie pastatų savininkus bei patalpų nuomininkus ir jų veiklas. Pastatuose įvairiais laikotarpiais buvo įsikūrę batsiuviai, avalynės parduotuvės, įvairių sričių prekybininkai, veikė užeigos, gyveno institucijų tarnautojai, architektai, gydytojai, našlės ir pan.
Sunaikino per karą ir sovietmečiu
„Esminius pokyčius tiriamoje teritorijoje lėmė Antrasis pasaulinis karas, kuomet tiriamoje teritorijoje buvę pastatai praktiškai buvo sunaikinti bombardavimų metu. Po karo 1945–1946 m. teritorija buvo valoma visiškai demontuojant ne tik antžemines likusias pastatų dalis, bet ir nuardant buvusių gatvių dangą – tašytus akmenis, kurie aiškiai matomi istorinėse fotografijose, tačiau archeologinių tyrimų metu danga nėra aptinkama. Dar vienas svarbus aspektas, jog pokariu įvyko ne tik istorinio užstatymo sunaikinimas demontuojant antžemines pastatų dalis, tačiau ir šios vietos planinės struktūros perplanavimas, kuomet buvusių kvartalų vietoje sumanyta įrengti aikštę ir pakeisti istorinį gatvių tinklą, t.y. dėl aikštės įrengimo buvo panaikinta Mažoji Biržos gatvė, taip pat ištiesinta pagrindinė Biržos gatvė ir suformuota dabartinė H. Manto gatvė. Taigi, visi šie įvykiai ir priimti sprendiniai nulėmė istorinės Klaipėdos miesto dalies radikalius perplanavimo pokyčius, kurie nebuvo susiję ir neatspindėjo istoriškai besiformavusios teritorinės raidos. (...)Atgimimo aikštė buvo suformuota tik sovietmečiu, sunaikinus istoriškai susiformavusią teritorijos planinę struktūrą“, – rašoma VšĮ „Architektūros tyrimų centras“ tyrimų ataskaitoje.
Turės priimti sprendimus
Šis tarybos sprendimas reiškia, kad bus galima priimti tolimesnius sprendimus dėl Atgimimo aikštės rekonstrukcijos įgyvendinimo.
„Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo taryba pateikė aiškią išvadą dėl Atgimimo aikštės. Mūsų tikslas išlieka tas pats – atgaivinti aikštę, kad ja galėtų naudotis klaipėdiečiai ir miesto svečiai, kartu išsaugant istorinį paveldą“, – sako Andrius Kačalinas, Klaipėdos miesto savivaldybės teisės ir personalo skyriaus vedėjas.
Klaipėdos miesto savivaldybė viso proceso metu bendradarbiavo su taryba, teikdama pasiūlymus ir ieškodama aktualių sprendimų, kaip išsaugoti kultūros vertybes.
Pasak Andriaus Kačalino, priėmus sprendimą atsirado aiškus pagrindas planuoti tolesnius veiksmus. Klaipėdos miesto savivaldybė artimiausiu metu detaliai išnagrinės tarybos posėdžio medžiagą ir priims tolesnius sprendimus dėl projekto įgyvendinimo.
