Nuo 1974 metų jis nuosekliai tyrinėjo Klaipėdos pilį ir senamiestį, analizavo kuršių priešistorę, vykdė povandeninio kultūros paveldo objektų tyrimus. Jis yra daug nuveikęs ir nusipelnęs Klaipėdos pilies tyrimo, jos istorijos ir atstatymo klausimais.
Vienu reikšmingiausių V. Žulkaus nuopelnų laikoma tai, kad jis pirmasis išsamiai parašė ankstyvąją Klaipėdos istoriją (XIII–XVIII a.) ir naujai pagrindė miesto raidos modelį, paneigdamas anksčiau vyravusias klaidingas jo interpretacijas. Jo moksliniai darbai – dešimtys monografijų ir straipsnių. Archeologo nuveikti darbai pelnė pripažinimą ne tik Lietuvoje, bet ir už jos ribų.
V. Žulkus taip pat reikšmingai prisidėjo prie aukštojo mokslo plėtros Klaipėdoje – ėjo Klaipėdos universiteto rektoriaus pareigas, ugdė būsimus istorikus ir archeologus, vadovavo doktorantams. Jo veikla ženkliai prisidėjo prie to, kad Klaipėda būtų matoma kaip svarbus mokslo ir kultūros centras Baltijos regione.
Klaipėdos miesto garbės piliečio vardas suteikiamas už ypatingus nuopelnus miestui, įvertinant asmeninį indėlį bei Klaipėdos vardo garsinimą pasaulyje. Šis garbingas apdovanojimas kasmet skiriamas vienam asmeniui. Iki šiol šis titulas suteiktas 24 iškilioms asmenybėms. 2025 metais Klaipėdos miesto garbės piliečio vardas suteiktas tapytojui marinistui Edvardui Malinauskui.
Klaipėdos miesto garbės pilietis apdovanojamas specialiu Garbės piliečio ženklu (autorinio darbo medaliu), kuriame pavaizduotas miesto herbas ir įrašas „Klaipėdos miesto garbės pilietis su vardu, pavarde, data“ bei Miesto garbės piliečio vardo suteikimo dokumentu. Klaipėdos miesto garbės piliečio ženklas yra autorinis juvelyro Vido Bizausko darbas, gaminamas iš sidabro ir aukso. Kultūros plėtros programoje garbės ženklo įsigijimui 2026 m. yra skiriama 6 850,00 Eur.
Garbės piliečio vardas V. Žulkui bus suteiktas ir iškilmingai įteiktas 2026 m. rugpjūčio 1-ąją, minint Klaipėdos miesto gimtadienį.
