Anot uosto direkcijos rinkodaros ir administracijos direktoriaus Artūro Drungilo, lapkritį krova Klaipėdos jūrų uoste dar labiau išaugo. Užfiksuotas didžiausias mėnesio krovos rezultatas per visą uosto istoriją. Skaičiuojama, kad per šį mėnesį perkrauta apie 3,1 mln. tonų jūrinių krovinių. Tai 22 proc. daugiau, nei buvo perkrauta praėjusių metų lapkritį. „Atrodytų, jau galime eiti švęsti Kalėdų“, – juokavo pašnekovas.
Lapkritį beveik trečdaliu išaugo skystųjų krovinių kiekis. Tai siejama su atgabentų naftos produktų perkrovimu Klaipėdos uoste. Maždaug 20 proc. išaugo biriųjų ir suverstinių krovinių.
Prieš didžiąsias metų šventes padidėjo ir konteinerizuotų krovinių Klaipėdos jūrų uoste – beveik 33,7 proc. daugiau nei pernai lapkritį.
Daugėjo ir keleivių: lapkritį per jūrų uostą Klaipėdą pasiekė 17 tūkst. žmonių – penktadaliu daugiau nei pernai. Daugiau atplaukė ir laivų.
Geresnius rodiklius pateikė ir Būtingės terminalas, kur perpilta 899 tūkst. tonų, t.y. 12,4 proc. daugiau nei praėjusių metų lapkritį.
Iš viso šiais metais jau perkrauta 28,5 mln. tonų krovinių. Anksčiau uosto vadovai jau buvo išreiškę viltį, kad šiais metais pavyks perkrauti per 30 mln. tonų ir 2010-uosius užbaigti puikiais rezultatais.
Daugiau krovinių – daugiau uždirba visi
Rekordais gali pasidžiaugti ir uosto Ekonomikos ir finansų direktorius Martynas Armonaitis – rinkliavų per lapkritį surinkta už beveik 12,4 mln. Lt – beveik 2 mln. daugiau nei planuota ir beveik 3 mln. daugiau nei praėjusių metų lapkritį. „Metų planus viršysime, galime planuotis lėšas investicijoms“, – teigė jis.
Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Eugenijus Gentvilas, paklaustas, ar gauta kokių signalų iš Vyriausybės, kiek kitais metais privalu sumokėti į šalies biudžetą, priminė, kad dar šių metų kovą buvo svarstoma pakeisti uosto direkcijos statusą į akcinę bendrovę, tačiau pokyčiams nepritarta.
E.Gentvilas vylėsi, kad Vyriausybė neturėtų pateikti reikalavimų, nes direkcija neturi akcinio kapitalo. „Šiais metais perkrausime maždaug 3 mln. tonų daugiau krovinių nei pernai. Ką reiškia Lietuvos ekonomikai vienas milijonas tonų krovinių? Tai duoda maždaug 50 mln. Lt įplaukų į įvairias valstybės ir privataus kapitalo įmones. Padidinę krovą mes davėme uždirbti 150 mln. Lt. Valstybė turi būti suinteresuota mūsų veiklos rezultatyvumu. Ir jis turi būti vertinamas ne tik tuo, kiek mes uždirbome, bet ir kiek sudarėme galimybių uždirbti kitiems“, – teigė E.Getvilas.
Suskaičiuota, kad viena tona krovinių Uosto direkcijai duoda apie 4 Lt, o į kitas kišenes, tarp kurių ir valstybės, patenka apie 50 Lt.
