Klaipėdos kraštas sukilo prieš reformą

Konferencija pabrėžė, kad ruošiant administracinę reformą, būtina suderinti ekonominius Valstybės interesus su istoriniu pagrindu susiformavusių etnokultūrinių regionų išsaugojimu, rasti optimalų, neintegruota į didžiuosius miestus regioninės savivaldos funkcionavimą.

Konferencijoje, kuri buvo atstovaujama 17 Mažosios Lietuvos (Klaipėdos krašto) ir Žemaitijos visuomeninių organizacijų, buvo apžvelgtos istorinės abiejų etnokultūrinių regionų susiformavimo aplinkybės ir jas sąlygoję motyvai, ir šių procesų pasekmėje susklostė minėtų regionų savitumai, sudarantys svarbią dabartinių Lietuvos valstybės vertybių dalį.

Konferencijoje buvo priminta, kad visuomeninės organizacijos visų vykusių administracinių reformų eigoje reiškė ypač gyvą susidomėjimą, tai išreikšdamos ir eile rezoliucijų. Tačiau  vykdant dabartinę administracinę reformą yra jaučiamas ypač didelis ją rengiančių Valstybės institucijų nenoras bendradarbiauti su suinteresuota visuomene.

Siekiant klaidinti visuomene viešumu, yra pranešama apie įvykstančius renginius, skirtus administracinei reformai, tačiau net neužsimenama apie galimų reformų turinį, apie jas rengiančius asmenis ar jų grupes. Tai reiškia ne ką kitą, kaip sąmoningą visuomenės nušalinimą nuo tiek nuo informacijos apie galimos reformos projektų turinio, tiek ir nuo suinteresuotos visuomenės dalies dalyvavimo minėtų projektų aptarime.

Konferencijos dalyviai pabrėžė, kad tokia praktika rodo, jog atsakingos Valstybės institucijos nevykdo prisiimtų įsipareigojimų, sąmoningai atsisako stiprinti kultūros vertybių apsaugą.

Konferencija, apibendrindama savo darbą priėmė rezoliuciją, kurią buvo nuspręsta išsiųsti LR Prezidentei, LR Seimo pirmininkei bei LR Seimui, jo komitetams, frakcijoms ir politinėms partijoms, LR Ministrui pirmininkui bei LR Vyriausybei.