Iki šiol iš Kauno į Klaipėdą atvažiavusio dirbti mediko karjeroje ilgiausia operacija truko 16,5 valandų. „Tuomet operavome jauną moterį, jos liga buvo tokia pati kaip ir paauglio, tačiau mažiau išplitusi. Kiek žinau, neurochirurgijoje ilgiau trukusių operacijų nėra buvę“, – teigė neurochirurgas A.Gvazdaitis.
Berniukas turėjo retą įgimtą galvos smegenų kraujagyslių sklaidos ydą, dar vadinama arteriovenine melformacija. Kurį laiką ši tarsi buvo nebyli, tačiau neseniai darinys plyšo ir ėmė kraujuoti į smegenis.
„Kilo nemaža tikimybė, kad greitu laiku vėl gali kilti kraujavimas. Jis gali baigtis itin liūdnai, net paciento mirtimi“, – teigė medikas.
Grėsminga situacija vertė kuo greičiau apsispręsti dėl operacijos. Ji išsyk pasirodė sudėtinga. Ir, kaip tvirtino A.Gvazdaitis, nebuvo jokių garantijų, kad po operacijos neliks neurologinių defektų. „Jei operacijos metu kiltų masinis kraujavimas, gali kilti rimtos pasėkmės“, – sakė neurochirurgas.
Klaipėdos universitetinė ligoninė turi įsigijusi visą medicininę įrangą tokio tipo operacijoms. Operacija, nuo pjūvio iki paskutinio siūlo trukusi lygiai 33 valandas, praėjo sklandžiai. Kol A.Gvazdaitis operavo, pasikeitė keturios brigados. Medikas turėjo keturis asistentus. Per visą operacijos laikotarpį buvo vos kelios petraukėlės, trukusios keliolika minučių.
„Po tokios operacijos man prireikė 4-5 dienų, kad normaliai pasijusčiau ir grįžčiau į įprastas vėžes. Visa ši operacija – komandinis darbas. Tokią operaciją atlaikyti gali tik patyrę profesionalai“, – teigė pašnekovas.
Klaipėdos universitetinėje ligoninėje Neurochirurgijos klinika įsteigta prieš ketverius metus. Kasmet čia padaroma apie tūkstantis operacijų.
