Vis dėlto, anot jo, konkretaus uostamiesčio tarybos projekto dar nėra, o prieš jį rengiant, reikėtų išanalizuoti, kiek ploto savivaldybė šiuo metu valdo ir ar naujos statybos būtų pagrįstas sprendimas.
„Svarstant galimybę statyti naują pastatą, reikia padaryti aiškią reviziją, kiek mes turime ploto, kiek turime pastatų, kurie yra naudojami savivaldybės funkcijoms atlikti, kaip efektyviai juos išnaudojame ir ar iš tikrųjų efektyviai tą išnaudojame“, – BNS sakė meras.
Pasak Klaipėdos vadovo, jeigu politikai iš principo apsispręstų, kad tai yra siekiamybė, į kurią verta investuoti, tuomet būtų galima kalbėti apie naujo pastato vietą.
„Politikai turėtų iš principo apsispręsti, kad situacija keistina, kad ji keistina būtent tokia kryptimi, ir po to jau būtų kiti sprendimai: dėl vietos, dėl modelio – statome patys ar kažkas pastato, nuomojamės ir mokame nuomą nesukdami galvos dėl eksploatacinių dalykų. Principinis sprendimas yra pirmiausia toks: ar einama tuo keliu, ar ne. Aš asmeniškai palaikau jį ir manau, kad tai yra racionalus, efektyvus ir perspektyvus sprendimas“, – nurodė V.Grubliauskas.
Jo teigimu, didelių išlaidų statybos nepareikalautų.
„Aš įsivaizduoju, kad kalbant apie tos idėjos įgyvendinimą, nereikėtų turbūt kalbėti apie labai didelius pinigus, nes pardavus tą turtą, kuris dabar naudojamas būtent viešosioms paslaugoms tiekti, manau, kad tai jau būtų pakankamai rimta suma, jeigu net ne visa arba didesnė dalis“, – sakė meras.
Klaipėdos savivaldybės patalpos išmėtytos po visą miestą. Tai nepatogu gyventojams, o išsibarsčiusių patalpų eksploatavimas brangus ir neefektyvus.
„Tai ir skatina mintis eiti keliu, kuriuo jau kai kurie miestai Lietuvoje nuėjo – koncentruoti visas viešąsias paslaugas, kurias teikia savivalda, vienoje vietoje“, – įsitikinęs meras.
