Už tai, kad Seimas pradėtų svarstyti AE statybą reglamentuojančius įstatymų projektus, balsavo 63 Seimo nariai, prieš – 11, o susilaikė 33 parlamentarai. Toliau Seimas prie AE statybos reikalų grįš birželį, kai savo išvadas pateiks parlamentiniai komitetai.
Premjeras Andrius Kubilius energetinių projektų pradėjimą svarstyti Seime pavadino svarbia riba.
„Projektai svarbūs, rengti tikrai ilgą laiką, tai yra tam tikro etapo prieita svarbi riba, tiek dėl atominės elektrinės, tiek dėl dujų terminalo, dėl elektros sistemų sinchronizacijos, ir einam nuosekliai ilgalaikiu permainų keliu ir tikslas yra pasiekti, kad Lietuvos energetinė sistema būtų konkurencinga, integruota į europines sistemas ir mūsų vartotojai gautų saugiausias ir palankiausias energetines paslaugas“, – po Vyriausybės valandos žurnalistams sakė A.Kubilius
„Mūsų tikslas – turėti pakankamai energetinių išteklių už teisingą kainą tai yra tokią kainą, kuri yra ekonomiškai pagrįsta. Šio tikslo siekiame ekonomiškai pagrįstais ir Lietuvai naudingais projektais“, – sakė energetikos ministras Arvydas Sekmokas, pristatęs VAE projektą įgyvendinimą reglamentuojančius įstatymų projektus. A.Sekmoko teigimu, dabar Lietuva 74 proc. viso elektros energijos suvartojimo importuoja iš vieno šaltinio Rytuose.
Pasak ministro, šie teisės aktai, jeigu juos patvirtintų Seimas, leistų energetinės nepriklausomybės siekio planus „paversti realiais Lietuvos energetinį saugimą užtikrinančiais objektais“.
„Energetinio nepriklausomumo svarba niekas neabejoja, nes energetikos ištekliai yra ne prabangos, o pirmos būtinybės produktas. Energetinės mūsų šalies nepriklausomybės pamatą sudaro nuosavi pakankami energijos generacijos pajėgumai ir efektyvios energetinių išteklių importo alternatyvos buvimas“, – kalbėjo A.Sekmokas.
Jo teigimu, pastačiusi branduolinę jėgainę, Lietuva sutaupys beveik 2 mlrd. litų per metus, kuriuos šiuo metu išleidžia elektros importui iš užsienio.
Ministras priminė, kad AE statybos projektas leis statybų verslui pretenduoti į 5 mlrd. litų darbus, sukurs apie 6 tūkst. naujų darbo vietų, leis papildomai surinkti 5-6 mlrd. litų į biudžetą, padidins bendrąjį vidaus produktą: „BVP padidins 30, o gal ir daugiau milijardų litų“.
Ministras prašė parlamentarų įstatymų projektus dėl AE statybos svarstyti, nesiekiant jais manipuliuoti prasidedančioje rinkimų į Seimą kampanijoje. „Kviečiu Seimo narius gilintis į esminius turinio klausimus, bet ne kalbėti tai, kas būtų panaudojama rinkiminei kampanijai“, – teigė A.Sekmokas.
Seimo Atominės energetikos komisijos vadovas Rokas Žilinskas pabrėžė, kad pirkdamas elektrą iš kitų valstybių, Lietuva tiesiogiai finansuoja „mažiausiai keturių reaktorių statybas kaimynystėje“.
Socialdemokratas Algirdas Sysas prognozavo, kad naujosios AE projektą ištiks Mažeikių naftos gamyklos pardavimo likimas: „Su Mažeikiais turime rezultatą – turime brangiausią visame regione. Manau, kad po 10 ar 20 metų , jeigu įgyvendinsime šį iliuzorinį projektą, bus analogiškas atvejis – turėsime brangiausią regione elektros energiją“, – sakė A.Sysas.
Ekonomikos komiteto narė Birutė Vėsaitė ministrui priekaištavo, kad energetinės nepriklausomybės nėra: „Yra energijos tiekimo saugumas ir energijos tiekimo šaltinių įvairovė“.
Ji priekaištavo, kad Seimui nepateikta informacija, kas bus, jeigu bus nuspręsta elektrinės nestatyti. „Paklauskite, kas šiandien aktualiausia žmonėms? Ar elektros energijos kaina, ar šilumos kaina? Atsakymas turbūt jums yra žinomas – šiluma. O ją galima sumažinti, pereinant prie biokuro ir renovavus daugiabučius. Kodėl neatliktas dviejų scenarijų palyginimas – Lietuva be atominės elektrinės ir Lietuva su ja“, – kalbėjo B.Vėsaitė.
Parlamentarė prognozavo, kad Latvija išeis iš projekto, jeigu jai rusai pasiūlys elektros energiją už 10 centų už kilovatvalandę: „Manot, latviai dalyvaus?“
Ji taip pat pabrėžė, kad svarbus aspektas naujų technologijų atsiradimas. „Mokslininkai dirba dėl naujų technologijų, dėl vandenilinio reaktoriaus. Kas atsitiks, jeigu mes šitą didelį monstrą pradėsim ir atsiras naujos, daug pigesnės technologijos?“ – klausė B.Vėsaitė.
Svarbiausių Lietuvos energetikos projektų dokumentams Vyriausybė pritarė praėjusią savaitę, o jei juos iki birželio pabaigos priims ir Seimas, vėliausiai birželio 28-ąją planuojama pasirašyti koncesijos sutartį su Japonijos korporacija „Hitachi“ dėl didžiausio per šalies istoriją – maždaug 16-18 mlrd. litų vertės – energetikos projekto.
Strateginis investuotojas į naują atominę elektrinę – Japonijos korporacija „Hitachi“ turėtų valdyti 20 proc. naujos branduolinės jėgainės Lietuvoje akcijų. Lietuva valdytų 38 proc. akcijų, Latvija – 20 proc., o Estijai – 22 proc. būsimos bendros įmonės akcijų. Jei prisijungtų ir Lenkija, proporcijos galėtų keistis. Teigiama, kad VAE projekto vertė dabartinėmis kainomis gali siekti iki 5 mlrd. eurų (17,3 mlrd. litų), o įskaitant prognozuojamas palūkanas, infliaciją bei investicijų vertės pokyčius del valiutų kursų svyravimo – apie 6,8 mlrd. eurų (23,5 mln. litų).
