„Kapinių plėsti artimiausiu metu nesirengiame, tai nėra numatyta ir miesto bendrajame plane. Senosios kapinės arba uždarytos, arba skirtos jau palaidotų šeimų artimiesiems laidoti. Skirti sklypo dar vienoms kapinėms nėra galimybių, tačiau sprendimą galime rasti. Svarbu, kad kitų konfesijų atstovai – katalikai, pravoslavai, žydai nesijaustų nejaukiai, kad nebūtų pažeistos ir jų teisės. Tačiau jie turi savo kapavietes, tad kodėl negalėtų atsirasti ir musulmonų?“ – svarstė Klaipėdos miesto savivaldybės mero pavaduotojas Artūras Šulcas.
Klaipėdos krašto musulmonų bendruomenės „Iman“ pirmininkas Šamilis Gumerovas teigė, jog Klaipėdos regione nėra nė vienų musulmonų kapinių, nors nuo seno net kelerios veikia Alytaus krašte, atskirą plotą šios religijos atstovai turi Vilniaus kapinėse.
„Šis klausimas mus neramina jau kelerius metus. Žmonės vis klausia, kada turėsime savas kapines. Tai reikia spręsti kuo greičiau, nes dauguma bendruomenės narių jau 65-erių ir vyresni“, – kalbėjo jis.
Iš valdininkų Š.Gumerovas gavo pažadą surasti vietos bent kelioms kapavietėms įrengti. Šis bendruomenės prašymas bus svarstomas ir numatant miesto kapinių plėtrą.
Klaipėdos musulmonų bendruomenę sudaro apie 200 šeimų – baškirų, totorių, čečėnų, azerbaidžaniečių. Praktikuojančiųjų islamą mieste yra apie pusantro šimto.
