Nuo šių metu liepos įsigaliojo vietos savivaldos įstatymo pataisos, reglamentuojančios, jog privalu skelbti, kaip kuris politikas balsavo. Klaipėdos savivaldybė, nepaisiusi šios nuostatos, sulaukė Vyriausybės atstovės Klaipėdos apskrityje Kristinos Vintilaitės pastabų ir įpareigojimų.
Anot uostamiesčio mero Rimanto Taraškevičiaus, iki šiol šios nuostatos nepaisyta tik dėl techninių kliūčių, esą politikai tikrai nesislapsto.
Skaičiuojama, kad techninės priemonės, analogiškos sumontuotoms Seimo posėdžių salėje, Klaipėdai kainuotų daugiau nei milijoną litų. Regiono plėtros taryboje buvo priimtas sprendimas, jog visos savivaldybės kartu įsidiegs naująją sistemą, tam tikimasi gauti ir finansavimą. Tačiau tai esą gali užtrukti iki kitų metų pabaigos, todėl numatyta įvesti laikiną tvarką, kaip balsavimas galėtų būti viešas.
Kaip pasakojo savivaldybės Informacinių technologijų skyriaus vedėjas Darius Kadys, bus diegiama programa, prie kurios prisijungę politikai turės pažymėti laukelius „taip“, „ne“ ar „susilaikau“.
Rezultatai ir tai, kaip kiekvienas balsavo, bus skelbiami savivaldybės tinklalapyje. Tai esą turėtų palengvinti darbą ir posėdžių pirmininkams.
Iki šiol balsavimas buvo gana primityvus – politikai savo nuomonę, ar pritaria svarstomam klausimui ar ne, išreikšdavo pakeldami ranką. Vėliau balsai būdavo skaičiuojami posėdžiui pirmininkaujančio mero ir protokoluojami.
Modernią elektroninę balsavimo sistemą turi įsidiegusios Vilniaus, Kauno ir Panevėžio savivaldybės. Šių didmiesčių gyventojai gali prieiti prie viešos informacijos, kaip už kokį miestui aktualų klausimą buvo balsuota, kaip už tai pasisakė kiekvienas politikas.
