Klaipėdos prokurorai suabejojo uosto teritorija

Tokio kreipimosi prireikė, nes, nagrinėdami nuosavybės teisių į žemę atkūrimo privatiems asmenis teisėtumo klausimą, prokurorai pateko į įstatymų ir kitų teisės aktų pinkles. 

„Vykdydami vieną iš prokuratūrai deleguotų funkcijų – viešojo intereso gynimą – prokurorai Klaipėdos apskrities viršininko administracijos prašymu aiškinosi, ar grupei žmonių to paties viršininko įsakymu buvo teisėtai atkurta nuosavybė į žemę, kuri, pagal mūsų turėtus duomenis, pateko į vadinamąją rezervinę Valstybinio jūrų uosto teritoriją, esančią Kairių kaime, Klaipėdos rajone“, – sakė Klaipėdos apygardos vyriausiasis prokuroras Giedrius Danėlius.

Išanalizavus teisės aktus, buvo nustatyta, kad pagal Klaipėdos jūrų uosto bei Nekilnojamojo turto kadastro įstatymus rezervine uosto teritorija laikytina ta vieta, kuri tiesiogiai ribojasi su uosto teritorija, o minėtu Vyriausybės nutarimu rezervine uosto teritorija nustatytas 336,5 ha žemės sklypas, kuris nuo uosto teritorijos atskirtas dviem – 22 ha bei 5 ha – privačiais žemės sklypais. Be to, Vyriausybės nutarimas nenustatė rezervinei teritorijai priskirto sklypo koordinačių. 

Prokuroro teigimu, Vyriausybės nutarimą pripažinti prieštaraujančiu įstatymui gali Konstitucinis Teismas, be to, aktą pripažinti negaliojančiu gali ir tą aktą priėmusi institucija, šiuo konkrečiu atveju – Vyriausybė.

Todėl prokuratūra ir kreipėsi į Vyriausybės nutarimo iniciatores – Susisiekimo bei Teisingumo ministerijas, kad jos, nustačiusios nutarimo neatitikimą Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymui bei kitiems teisės aktams, kreiptųsi į Ministro Pirmininko tarnybą dėl Vyriausybės nutarimo pripažinimo negaliojančiu.