Tuo metu Vyriausybė pareiškė, kad su neteisėtų pastatų savininkais reikia siekti susitarti taikiai, kad boteliai nebūtų griaunami.
„Aukščiausiojo Teismo sprendimas priimtas 2010 metais. Buvo kreiptasi dėl proceso atnaujinimo. Tiek Klaipėdos apygardos, tiek vėliau Lietuvos apeliacinis teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundą, to proceso neatnaujino. Vadinasi, procesas neatnaujintinas, sprendimas paliktas galioti, ir jis turi būti vykdomas, o jei Vyriausybė ko nors imsis, tai jos valia“, – BNS teigė L.Paulikienė.
Ji pabrėžė, kad už teismo sprendimo vykdymą atsako ne prokuroras, o antstolis.
Yra daug institucijų, kurios suinteresuotos šituo objektu. Tai ir Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba, ir Aplinkos ministerija. Bet kurį sprendimą privalo vykdyti antstoliai.
„Mūsų atveju byla yra išnagrinėta ir priimtas galutinis sprendimas, kurio vykdymui prokuroras taip pat nieko padaryti negali. Tai yra antstolio darbas. (...) Yra daug institucijų, kurios suinteresuotos šituo objektu. Tai ir Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba, ir Aplinkos ministerija. Bet kurį sprendimą privalo vykdyti antstoliai“, – aiškino prokurorė.
Ji teigė nežinanti, kuris antstolis yra atsakingas už sprendimo vykdymą.
Prokurorė sakė nekomentuosianti Vyriausybės iniciatyvos siekti taikos susitarimų su botelių Preiloje bei kitų neteisėtų pastatų Kuršių nerijoje savininkais.
„Aš negalėčiau komentuoti Vyriausybės sprendimų. Mano nuomonė visiškai nesusijusi su prokuroro darbu“, – teigė L.Paulikienė.
Paklausta, ar, jos nuomone, šioje byloje yra pagrindas keisti teismo sprendimą, prokurorė atsakė: „Negalėčiau komentuoti. Jeigu tam bus teisinis pagrindas, tai ir pakeis.“
Nepaisant to, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra įpareigojęs nugriauti vadinamuosius Sabonio botelius Neringoje, Vyriausybė siūlo šių statinių negriauti, o su statytojais susitarti taikiai. Ministro pirmininko kancleris Deividas Matulionis yra sakęs, kad A.Sabonio botelius nuspręsta įtraukti tarp kelių dešimčių pastatų, dėl kurių siūlomi taikos susitarimai. Botelius ketinama įtraukti į naują Kuršių nerijos nacionalinio parko planą, kuris turėtų būti parengtas kovo pabaigoje.
Premjero sudarytos darbo grupės, nagrinėjusios neteisėtų statybų klausimus, parengtoje ir Vyriausybei pristatytoje pažymoje boteliai nurodyti tarp statinių, kurie daro „didžiausią neigiamą poveikį Kuršių nerijai, jos kraštovaizdžiui“.
„Nauji netradicinės architektūros pastatai išryškėjo Kuršių marių panoramoje, tapo neteisėtų statybų simboliu“, – rašoma pažymoje.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2010 metų balandį įpareigojo įmonę „Sabonio klubas ir partneriai“ per pusę metų nugriauti keturiolika neteisėtai pastatytų botelių, bet jie stovi iki šiol.
Bendrovės atstovai tuomet tvirtino nežinantys, kaip turės įgyvendinti teismo sprendimą, nes visi septyni pastatyti dvibučiai už paskolą yra įkeisti „Danske“ bankui. Pastatytų statinių vertė 2006 metais siekė 23 mln. litų.
