Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Klaipėdos rajonas siekia tapti dar patrauklesnis turistams

Klaipėdos rajonas
Klaipėdos r. savivaldybės nuotr. / Klaipėdos rajonas
Šaltinis: 15min
0
A A

Savivaldybės tarybos posėdyje buvo pristatytas Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos įgyvendinamas projektas „Klaipėdos rajono plėtros strateginio plano 2009–2020 m. atnaujinimas su situacijos analize“.

Viena iš numatytų sudėtinių projekto veiklų – su turizmo plėtra rajone susijusių dokumentų – Klaipėdos rajono turizmo plėtros plano iki 2020 m. ir Kempingų įrengimo pajūrio ir pamario zonose galimybių studijos – parengimas.

Per praėjusius metus į Gargždų turizmo informacijos centrą kreipėsi 6 tūkst. interesantų dėl kelionių po Klaipėdos rajoną. Nėra tikslių duomenų, kiek žmonių aplanko Klaipėdos rajono piliakalnius, kitas žymias vietas. Judrėnų seniūnijoje Stepono Dariaus gimtinėje įsikūręs memorialinis muziejus, Gargždų krašto muziejus ir jo filialai – Priekulės laisvės kovų ir tremties istorijos muziejus, Agluonėnų ir Drevernos Jono Gižo etnografinės sodybos –  ne taip gausiai lankomi objektai kaip, pavyzdžiui, Klaipėdos jūrų muziejus, tačiau dvejojam, kad logiška lyginti šiuos dalykus.

Klaipėdos rajonas neturi ir tokio masto festivalio, kaip Bliuzo naktys Varniuose ar Roko naktys Zarasuose, sutraukiančių tūkstančius svečių, kurie, žinoma, apsigyvena vietinėse sodybose, poilsiavietėse, palieka pinigų, taip pamalonindami vietinius turizmo paslaugų teikėjus. Tačiau Klaipėdos rajone jau šešerius metus gyvuoja klasikinės muzikos festivalis „Pavasario gaida“, svarbus kaimo žmonėms, negalintiems išvykti į koncertus didžiuosiuose Lietuvos miestuose. Tiesa, pernai Karklėje pirmąkart įvyko festivalis „Karklė – live music beach“, – komercinis renginys, kuris vyks ir šiemet rugpjūčio 12–14 dienomis.

Klaipėdos paplūdimiuose taip pat daugiau poilsiautojų nei Klaipėdos rajono – čia, trūksta infrastruktūros, tačiau mažiau paliesta gamta Pajūrio regioninio parko teritorijoje turi savų privalumų – pavyzdžiui, populiarėja ornitologininis turizmas, – kai stebimas paukščių gyvenimas ramioje aplinkoje, – ir ne tik vasaros metu. Atsikurianti jūrinių erelių populiacija teikia vilčių, kad atsigaus ir kitos nykstančios pajūrio rūšys. Be to, praėjusiais metais patvirtintame Pajūrio regioninio susisiekimo sistemos bei inžinerinės infrastruktūros vystymo plane poilsiautojų patogumui skirti dalykai yra numatyti, tačiau jie bus įrengiami taip, kad nauji poilsiautojų srautai, kuriems rūpi tik pliažo teikiami malonumai, neužgožtų tikrų gamtos mylėtojų poreikių.

Rajono turizmo orientacinė kryptis – aktyvus turizmas ir poilsis ir kultūrinio turizmo tinklo plėtra. Vien per pastaruosius penkerius metus atsirado visai naujų aktyvaus turizmo formų: pamaryje vis populiarėja buriavimas jėgos aitvarais, čia jau įsikūrė dvi buriuotojų mokyklos, vyksta baidarių žygiai, „Minijos žemupio regata“.

Kita svarbi Turizmo plėtros plano sritis – kultūrinis turizmas. Jo plėtrai iškelti 5 uždaviniai, – be etnoturizmo plėtros ir rajono piliakalnių pritaikymo lankyti, kaip atskira kultūrinio turizmo tinklo dalis išskirtas nelaimių turizmas. Tokios rūšies turizmui apibūdinti dar vartojami terminai tamsusis, juodasis ar sielvarto turizmas, – kai lankomos žudynių, katastrofų ar netgi mistinės vietos.

Klaipėdos rajone tokių vietų nėra daug, tačiau norėta jas aktualizuoti – tai Žvaginių piliakalnis (Ablingos memorialinis ansamblis), Ablingos lurdas, žydų žudynių vieta. Šio turizmo rūšiai iš dalies galėtume priskirtini ir, pavyzdžiui, pokario partizanų bunkerių lankymą.

Turizmą tikimasi suaktyvinti įrengus kempingus patraukliausiose rekreacinėse vietose. Kempingų įrengimo pajūrio ir pamario zonose galimybių studijos rengėjai siūlo įrengti 3-jų ir 4-rių žvaigždučių reikalavimus atitinkančius kempingus pajūrio zonoje – tarp Girulių ir Nemirsetos, o vis patrauklesne tampančioje pamario zonoje būtų planuojami mažiau investicijų reikalaujantys žemesnės klasės kempingai.

Klaipėdos rajone kempingai turėtų išdygti pamaryje Drevernos ir Svencelės kaimuose, Gargždų karjero prieigose, kur poilsiauti mėgsta patys gargždiškiai, pajūrio zonoje – Karklės, Kairių ir Kukuliškių kaimuoe, paminijo zonoje – Pjaulių kaime ir Vėžaičių miestelyje. Turistinės stovyklavietės paeiliui bus įrengiamos taip pat Karklėje, prie Minijos upės ties Gargždais, Klišiuose ir Dariaus kaime, prie Kapstato ežero Endriejavo seniūnijoje.

Parengus kempingo ar stovyklavietės teritorijų planavimo dokumentus, kiekvienu atveju atskirai bus skaičiuojamos investicijos, vertinamos veiklos apimtys, pelningumas ir kiti ekonominiai rodikliai. Tik kompleksiškai planuojama ir įgyvendinama turizmo infrastruktūra gali užtikrinti sėkmingą turizmo plėtrą, todėl plečiant kempingų tinklą rajone, būtina plėtoti aktyvaus poilsio infrastruktūrą ir įgyvendinti aktyvias rinkodaros priemones.

Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Sužinokite daugiau
Parašykite atsiliepimą apie 15min