Sekite 15min Google
Tai paaiškėjo šią savaitę per Seimo Kultūros komiteto posėdį.
„Nevadiname to švyturio atstatymu. Tai yra navigacinės funkcijos neturinti meno ir šviesos instaliacija, kuri tikrai yra mobili ir nereikalauja tokių leidimų, kaip inžineriniam statiniui“, – per komiteto posėdį sakė inžinierius, švyturių paveldo puoselėtojas, viešosios įstaigos „Šviesos ministerija“ vadovas Tomas Jačionis.
Tai patvirtino ir Klaipėdos miesto meras Arvydas Vaitkus. Pasak jo, vadinamasis Baltojo švyturio atkūrimas skirtas istorinei atminčiai, reprezentacijai ir rekreacijai, švyturio funkcijos jis neatliktų. Be to, šis kūrinys netrukdytų uosto vystymo planams – esant reikalui jis galėtų būti perkeltas į kitą vietą.
T. Jačionio teigimu, vartai į Klaipėdos jūrų uostą reprezentacine prasme yra tiek pat svarbūs, kaip ir šalies oro uostai. Šiauriniame mole šiuo metu vietoj 1945 metais nugriauto Baltojo švyturio stovi sovietmečiu pastatyta metalinė konstrukcija, ji ir pasitinka jūra į miestą atvykstančius svečius.
Buvusi tikroji Baltojo švyturio vieta, pats molo galas, yra užtverta vartais, neprieinama visuomenei.
„Ji galėtų būti atverta lankymui, galėtų būti supažindinta visuomenė ir mūsų šalies svečiai apie šią vietą ir jos unikalumą (...) uosto šiaurinis molas yra sutvarkytas, pritaikytas lankymui, žmonės ten tikrai pamėgę yra vaikščioti ne tik dabar, bet ir tarpukariu tai buvo labai pamėgta vieta. Manau, kad žmonės turi teisę kažkur nueiti, ne tamsioje, ne apleistoje vietoje, bet sutvarkytoje ir istoriškai įprasmintoje Baltojo švyturio vietoje“, – sakė T. Jačionis.
Dabar siūloma lankytojams prieinamoje rekonstruotoje šiaurinio molo dalyje, prieš minėtus vartus, suformuoti buvusio autentiško dydžio švyturio bokštą su šviesos spindulio instaliacija.
„Čia būtų galima ne tik išvysti švyturio spindulį, prie bokšto prisiliesti, bet ir nusifotografuoti. Manau, Baltasis švyturys iš senųjų fotografijų sugrįžtų į žmonių kasdienybę, pasivaikščiojimus, susitikimus ir šeimų nuotraukas. Pagaliau jūrinė valstybė galėtų oriai pasitikti jūrų keliais atvykstančius šalies svečius“, – teigė švyturių paveldo puoselėtojas.
Anot jo, vėliau antruoju etapu švyturio bokštas galėtų būti perkeltas į jau sutvarkytą ir paruoštą lankyti autentišką vietą.
T. Jačionis pabrėžė, kad istorinių brėžinių paieška, Baltojo švyturio bokšto projektavimas, gamyba ir montavimas būtų finansuojami visuomenės iniciatyvą palaikančių žmonių ir įstaigų bei kitų rėmėjų lėšomis.
Prie šio projekto žadėjo prisidėti ir Klaipėdos miesto savivaldybė.
Minėta teritorija priklauso Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijai. Iki šiol ji prieštaravo Baltojo švyturio atkūrimui.
Seimo Kultūros komiteto posėdyje dalyvavęs Jūrų uosto direkcijos Teisės departamento direktorius Linas Rudys pranešė, kad direkcija neplanuoja stabdyti minėto projekto.
„Klausimas tikrai svarbus ir, matyt, jis tikrai jau turi valstybės tam tikrą idėją ir tos idėjos įgyvendinimas mūsų, kaip institucijos, tikrai nebus stabdomas ir nebus kokio nors prieštaravimo“, – sakė jis.
L. Rudys žadėjo, kad Jūrų uosto direkcija priims visus sprendimus, kurių reikės projektui įgyvendinti. Jis tik pažymėjo, kad priimant sprendimus bus vertinamos galimybės plėstis uostui bei būtinybė užtikrinti uosto saugumą.
„Šitos aplinkybės yra svarbios, jas taip pat reikia vertinti priimant sprendimus, nagrinėjant šitą Baltojo švyturio klausimą“, – tvirtino Teisės departamento vadovas.
Anot jo, smarkiai situaciją keičia tai, kad neplanuojama atkurti švyturio, kaip navigacijos įrenginio, ir tai, kad esant reikalui jis galės būti perkeltas.
„Iš pradžių to nebuvo, ir ta direkcijos pozicija, kuri buvo anksčiau, ir buvo transliuojama, ji kalbėjo apie statiškus veiksmus, apie statišką statinį. (...) tai labai svarbu, daug ką lemia ir daug ką keičia – ar mes darome atstatymą ir pastatome toje pačioje vietoje švyturį, ar mes padarome instaliaciją, kuri turi mobilumo elementą. Tai yra labai svarbūs dalykai, ir jie labai stipriai gali pakeisti patį rezultatą“, – kalbėjo L. Rudys.
Kultūros paveldo departamento direktorius Vidmantas Bezaras savo ruožtu teigė, kad buvusi švyturio vieta su liekanomis paskelbta regioninio lygmens kultūros vertybe.
Jis sakė iš paveldosaugos pusės nematąs jokių kliūčių įgyvendinti siūlomą projektą.
„(...) su (uosto – BNS) direktoriumi asmeniškai kelis kartus šnekėjome, kad tas įpaveldinimas nepadarys neigiamos įtakos, ir jeigu bus atkurtas švyturys, jis bus atkurtas kaip simbolis, kaip paminklas buvusiam švyturiui, o, esant poreikiui, jį būtų galima patraukti, nukelti, jeigu būtų rekonstrukcija ir jis trukdytų“, – tvirtino V. Bezaras.
Koordinuoti Baltojo švyturio projektą apsiėmė Susisiekimo ministerija.
Ministras Juras Taminskas pranešė palaikąs iniciatyvą atkurti Baltąjį švyturį Klaipėdoje ir paragino atsakingas institucijas ieškoti sprendimų, derančių su ilgalaike Klaipėdos uosto plėtra.
„Prieškariu ant šiaurinio molo Melnragėje stovėjęs Baltasis švyturys – vienas ryškiausių mūsų jūrinės valstybės simbolių, kurį turime prasmingai įamžinti ateities kartoms. Klaipėdos uostas yra Lietuvai strategiškai svarbi infrastruktūra, todėl kviečiu Uosto direkciją ir Klaipėdos miesto savivaldybę kartu ieškoti sprendimų, kurie leistų suderinti šio istorinio objekto atkūrimą ir ilgalaikius uosto plėtros planus“, – sakė jis viešai išplatintame pranešime.
Susisiekimo viceministrė Dovilė Sujetaitė per Seimo Kultūros komiteto posėdį informavo, kad Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijai pavesta su miesto savivaldybe pasirašyti susitarimą dėl bendradarbiavimo tiek plėtojant strateginius projektus, tiek vystant uosto plėtrą.
„Kol kas jis yra dar nepasirašytas. Galbūt tame susitarime galėtų būti (kalbama – BNS) ir dėl Baltojo švyturio, aptartos atkūrimo sąlygos“, – sakė ji.
Šiaurinis molas Klaipėdoje pastatytas 1858 metais, vėliau iš dalies rekonstruotas. Baltasis švyturys įrengtas apie 1884 metus, įžiebtas 1884 metų gruodį, 1945-ųjų sausį susprogdintas.
Diskusijos dėl jo atkūrimo vyksta ne vienus metus.
