Krova siekė 2,5 mln. tonų ir buvo maždaug 313 tūkst. tonų didesnė nei pernai sausį.
Pagal krovinių apyvartą, Klaipėdos uostas aplenkė Rygos ir Ventspilio uostus, o nusileido tik Talino uostui.
Labiausiai augo birių ir suverstinių krovinių, mažėjo skystųjų perpylimas.
Teigiama, kad birių ir suverstinių krovinių augimą įtakojo išaugę natūralių ir cheminių trąšų perkrovimai. Smarkiai išaugo pirminių ir apdorotų naudingųjų iškasenų bei statybinių medžiagų krova. Tai esą teikia vilties, kad statybų sektorius atgauna kvėpavimą.
Padidėjo Ro-Ro ir konteinerinių krovinių perkrovimai, tačiau sumažėjo naftos produktų perpylimai. Specialistų teigimu, tam įtakos galėjo turėtų iš geležinkelio cisternų sulėtėjęs perpylimo procesas dėl ypač žemos oro temperatūros.
Būtingės terminalo krova, palyginus su praėjusiu sausiu, sumažėjo maždaug 14,5 proc.
Didžiausias krovos augimas užfiksuotas Talino uoste, kur perkrauta apie 3,12 mln. tonų krovinių. Ventspilio uoste – apie 2,37 mln. tonų (pernai tuo pat metu – 2,63), Rygos – apie 2,19 mln. tonų, beveik 15 proc. mažiau nei pernai.
