Ši ataskaita jau buvo pateikta komitetuose svarstymams, pateikta ir visuomenės vertinimui. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktorė Judita Simonavičiūtė inicijavo šios ataskaitos pateikimą ir miesto tarybai. SGD terminalas būtų jau šeštasis objektas Klaipėdoje, priskiriamų prie keliančių pavojų. Uoste prie tokių objektų priskirtini KLASCO, „Klaipėdos naftos“ ir „Krovinių terminalo“ įrenginiai. Pavojų kelia ir kiek labiau nuo miesto nutolusi „Mestilla“, gaminanti metilo esterį, vadinamą biodyzelinu, bei „Lietuvos geležinkelių“ atšaka, kur vyksta krovos darbai.
Alternatyva statyti tokį terminalą Būtingėje jau beveik nebesvarstoma – projektas atsieitų žymiai brangiau, darbai užsitęstų ilgėliau, tektų tiestiilgesnius dujotiekius.
Nerimą Klaipėdos politikams kėlė tai, kad iš 14 institucijų turėjusių pareikšti nuomonę dėl PAV, to dar nebuvo padaręs Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas ir Žemės ūkio ministerija, ieškanti būdų kaip kompensuoti žvejams dėl terminalo veiklos sumažėsiančius žuvų išteklius.
Klaipėdos politikams jie patikino, kad šitoks statinys iš tiesų priskiriamas prie pavojingų ir dėmesys jam turi būti sustiprintas, tačiau pritarė PAV ataskaitai.
Laivybai netrukdys
PAV atlikusios bendrovės „Sweco Lietuva“ viceprezidentas Aidas Vaišnoras patikino, kad pasaulyje analogiškų plaukiojančių terminalų, koks numatomas Klaipėdos uoste ties Kiaulės Nugaros sala, yra 11. Vienas tokių – Bostono uoste. Į šį terminalą, nuo vartų nutolusį maždaug 8,5 km, įplaukiantys tanklaiviai turi praplaukti ir tiltus.
Poveikio aplinkai vertinime apskaičiuotos įvairiausios grėsmės terminalui bei aplinkai. Numatyta, kad apsaugos zona prie terminalo bus apie 80 metrų. Tiek esą – užtektų saugumui palaikyti. Laikantis visų saugumo priemonių, teigiama, jokios neigiamos įtakos aplinkai nekils.
Siekiant užtikrinti pastovų dujų tiekimą Lietuvos gyventojams ir įmonėms, į uostą bent kartą per mėnesį turės atplaukti dujas gabenantys tanklaiviai. Jų įvedimas į Klaipėdos uosto akvatoriją nemažai klausimų miesto politikams. Tačiau tiek uosto vadovas E.Gentvilas, tiek A.Vaišnoras patikino, kad laivybai tokio tanklaivio, lydimo dviejų buksyrų, įplaukimas netrukdys. Galingas tanklaivis, beveik 8,5 km atstumą nuo vartų iki Kiaulės Nugaros salos įveiktų per valandą, nes plaukia maždaug 6 mazgų greičiu. Tuo metu laivyba uoste būtų stabdoma, tačiau tanklaiviui praplaukus, už jo nugaros jau galės manevruoti kiti laivai.
Liko tik popierėlis
Klaipėdos politikams nerimo kėlė ir tai, kad Vyriausybė vangiai vykdo visus uostamiesčiui duotus pažadus. Miestui, kaip kompensaciją už terminalą, pažadėta Baltijos prospekto rekonstrukciją, baseino statybas ir piliavietės atstatymo projektus priskirti prie prioritetinių valstybės projektų.
Neišspręstas ir klausimas dėl Klaipėdos jūrų uosto direkcijos gaunamo pelno. Klaipėdos valdžia pareiškė, kad dalis uosto direkcijos surenkamo pelno turėtų atitekti miesto reikmėms. Pavasarį Vyriausybė ketino apsispręsti, ar ši valstybinė įstaiga galės dalį pelno nukreipti Klaipėdai, ar atiduoti į šalie iždą.
„Vyriausybė žadėjo mums saldainį, bet išvynioję matome, kad liko tik blizgutis“, – nusivylimo neslėpė Klaipėdos tarybos narė Lilija Petraitienė.
Tuo tarpu Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas pabrėžė, kad kompensacijos – tai natūralus reiškinys, o ne duoklė, kurią gavus reikėtų užmerkti akis prieš planuojamą statyti SGD objektą.
„Visi esame tos pačios valstybės piliečiai, todėl svarbūs šalies interesai apsirūpinti dujomis. Alternatyvos, kad galėtume neturėti alternatyvos energetinei nepriklausomybei užsitikrinti, nėra“, – teigė meras.
Klaipėdos politikai balsuodami pritarė PAV ataskaitai. Už šį projektą balsavo 22 politikai iš 29 dalyvavusių posėdyje.
Klaipėdos miesto savivaldybė yra vienas iš 14 vertintojų, turinti pritarti parengtai poveikio aplinkai vertinimo (PAV) ataskaitai.
