Lyginant su praėjusiais metais, neteisėtų paslaugos vartotojų padaugėjo kone tris kartus. Pavyzdžiui, pernai sausio – balandžio mėnesiais tokių pažeidimų buvo užfiksuota 48, o šiemet per tą patį laikotarpį – 128 (savavališkų prisijungimų prie vandens tinklų nustatyta 16 atvejų, prie nuotekų tinklų – 8, prie vandens ir nuotekų tinklų – 21. Taip pat užregistruoti 83 pažeidimai, kuomet buvo apgadinti prietaisai arba plombos).
Išanalizavus visus neteisėtų prisijungimų prie centralizuotų vandens ir nuotekų tinklų atvejus, paaiškėjo, kad dalis nelegaliai prisijungusiųjų yra naujų individualių namų savininkai. Žmonės, nusipirkę ar pasistatę naują namą naudojosi centralizuotai tiekiamu vandeniu ir buitinių nuotekų tinklais, tačiau sutarčių su AB „Klaipėdos vanduo“ nesudarė.
“Deja, nustačius neteisėtus prisijungimus prie vandens ar nuotekų tinklų dažnas gyventojas pasiteisina nieko nežinoję, tokį būstą nusipirko. Pasitaiko ir tokių atvejų, kad vandeniu naudojasi dešimtmečiais, tačiau iki mūsų kontrolierių vizito net nepagalvojo, kad už šias paslaugas reikia susimokėti“, – sako bendrovės „Klaipėdos vanduo“ generalinis direktorius Benitas Jonikas.
Neretai savavališkai prie centralizuotų vandens ir nuotekų tinklų prisijungę asmenys yra įsitikinę, kad norint užfiksuoti pažeidimą, kontrolieriai privalo patekti į asmeninę gyvenamojo namo teritoriją ir patikrą vykdančių asmenų paprasčiausiai neįsileidžia. Visgi, tai tik mitas, kadangi pažeidimai efektyviai užfiksuojami ir nuotoliniu būdu.
Neteisėto prisijungimo prie buitinių nuotekų tinklų nustatymui naudojamos modernios technologijos – vaizdo filmavimo kameros, kurios leidžiamos į tinklus ar net sauso garo įranga, kurios pagalba dūmai ventiliatoriumi pučiami į buitinių nuotekų tinklą, o šiems sklaidantis vamzdyne ir kylant pro atviras angas, matomi atlikti pažeidimai.
Atsakingai stebimas ir suvartoto vandens kiekis daugiabučiuose, atskirose gatvėse, kvartaluose ar gyvenvietėse. Pastebėjus, kad iš teritorijos gaunamos pajamos mažesnės už vandens kiekį nei fiksuoja tarpinis skaitiklis, ieškoma priežasčių ir dažnu atveju nustatomas savavališkas prisijungimas prie centralizuotų vandens tinklų.
Pabrėžiame, kad vandens tiekimas ir nuotekų tvarkymas yra viešoji paslauga, kuria vienodomis numatytomis sąlygomis turi teisę naudotis kiekvienas gyventojas. Už šias paslaugas visiems tos
pačios kategorijos vartotojams galioja vienodas mokestis ir finansinė atsakomybė. Nustačius pažeidimus, gresia nemenka finansinė atsakomybė už nelegalų naudojimąsi paslaugomis. .
„Siekdami visiems savo klientams užtikrinti lygias teises ir galimybes naudotis bendrovės teikiamomis paslaugomis, nuo šiol dar daugiau dėmesio skirsime pažeidimų prevencijai. Gyventojus taip pat raginame nelikti abejingais ir pastebėjus panašius pažeidimus nedelsiant apie tai pranešti. Tikimės, kad visų mūsų bendrų pastangų dėka, ateityje efektyviai užkirsime kelią nesąžiningam vartojimui, nes už tokių gyventojų suvartotą vandenį deja, sumoka sąžiningi ir atsakingi mūsų klientai“, – teigė AB „Klaipėdos vanduo“ generalinis direktorius Benitas Jonikas.
Pažeidėjams tenka susimokėti nuo keliasdešimties eurų iki ne vieną tūkstantį eurų siekiančias sąskaitas, kurios apskaičiuojamos taikant įstatymo nuostatas. Nelegaliai prisijungę prie centralizuotų vandens ir nuotekų tinklų, bendrovei „Klaipėdos vanduo“ susimoka tik už suteiktas paslaugas, kuriomis naudojosi neteisėtai. Visais atvejais apie savavališkus prisijungimus yra perduodama savivaldybėms, kurios pradeda administracinę teiseną.
