Šiuos metus Pasaulio sveikatos organizacija yra paskelbusi sveiko senėjimo ir solidarumo metais, todėl ir konferencijos pagrindinė tema buvo „Sveikata ir gerovė nuo gimimo iki sveikos senatvės“ – kaip pasiekti, kad žmogus visą gyvenimą būtų sveikas.
„Investicijos į vaikystę atsiperka visada, o į sveiką senėjimą – kartais net dvigubai – toks įspūdis susidarė klausant konferencijoje skaitytų pranešimų, dalyvaujant diskusijose, analizuojant pristatytų net 52-jų tyrimų rezultatus“, - teigė doc. dr. N. Istomina.
Tačiau klaipėdiečiai šį kartą ne tik klausėsi ir sėmėsi kitų šalių patirties – prof. A. Razbadauskas pirmininkavo vienai iš konferencijos sesijų, o N. Istomina pirmą kartą Europos sveikų miestų metinėje konferencijoje skaitė pranešimą. Jame pristatė Lietuvą, vienintelę šalyje sveiko miesto statusą turinčią Klaipėdą ir KU specialistų atliktą tyrimą apie klaipėdiečių žalingus įpročius – rūkymą ir alkoholio vartojimą, jų sąsajas su sveikatos vertinimu. Pranešimo temą iš trijų pasiūlytų pasirinko patys konferencijos organizatoriai.
„Pagal šių – ne tik atskirų asmenų, bet ir visos visuomenės svekatai pavojingų įpročių rodiklius Lietuva atrodo tikrai ne kaip – rūko apie 26,5 proc. žmonių ir tai yra vienas iš didžiausių rodiklių ES. Dėl alkoholio vartojimo atrodome dar prasčiau – užimame trečią vietą pasaulyje – po Rusijos ir Estijos“, – sako bendrai su prof. A. Razbadausku parengtą pranešimą skaičiusi KU doc. Dr. N. Istomina.
 |
| Rūkymas kenkia sveikatai |
Pranešimas, pasak N. Istomijos, sukėlė nemažą susidomėjimą, itin palankiai buvo įvertintas Lietuvos sprendimas rugsėjo pirmąją – pradedant naujuosius mokslo metus – neprekiauti alkoholiniais gėrimais. O Anglijos ir Italijos atstovai klaipėdiečių net paprašė pasidalyti tyrimo metodika.
„Girti“ akiniai
Klaipėdiečius savo ruožtu ypač sudomino Italijos miesto Udinės atstovų pristatytas projektas. Jie demonstravo specialius akinius, kuriuos užsidėjęs žmogus pasijunta lyg apsvaigęs nuo alkoholio, jam liepiama atlikti įvairias užduotis – pvz. varytis kamuolį.
„Bandysime įsigyti tokius akinius. Tai būtų puiki priemonė darbui su jaunimu – manau, kad daug jaunuolių, girtumo pojūtį išbandę tokiu būdu, tikrų svaigalų taurelės atsisakytų“, – teigia KU doc. dr. N. Istomina.
Sudomino ir kitas Udinės projektas. Šiame Italijos mieste senjorai sudaro beveik trečdalį visų gyventojų. Pusė iš jų – nebepajėgūs gyventi be pagalbos. Užtikrinti tinkamą tokių senolių priežiūrą tapo didžiule problema, todėl šio miesto valdžia skatina pačius senjorus padėti vieni kitiems – baigti specialius kursus ir lankyti nebepajėgiančiuosius apsitarnauti.
Privilegijos senjorams
 |
| Šiaurietiškas vaikščiojimas lazdomis tampa vis populiaresnis ir Lietuvoje. |
Suomijos Turku miestas pristatė projektą, leidžiantį šio miesto senjorams gyvenimo saulėlydį pasitikti itin aktyviai ir turiningai. Už 20 EUR nusipirkę savivaldybės įsteigtas korteles pensininkai gali nemokamai lankytis viešuosiuose miesto renginiuose, savivaldybei priklausančiuose 6 baseinuose, 4 sporto salėse, šiaurietiško vaikščiojimo užsiėmimuose, kurie, beje, pasirodė besantys patys populiariausi. Senoliai sudaro 19 proc. Turku gyventojų. Korteles nusipirko apie pusė iš jų. Analizuojant pusmečio rezultatus paaiškėjo, kad kortelėmis būdavo pasinaudojama 179 kartus per dieną.
„Klaipėda savo senjorams dar negali pasiūlyti tokios prabangos – projektui vykdyti Turku savivaldybė išleido apie 1 mln. Eurų, o už parduotas korteles surinko vos 80 tūkst. Eurų. Tačiau to reikia siekti – juk galima pradėti ir nuo paprastesnių dalykų“, – sako prof. A. Razbadauskas.
Pagal Pasaulio sveikatos organizacijos nuostatus, Sveiko miesto statusą gali gauti tik vienas miestas 5 mln. gyventojų teritorijoje. Reiškia, kad prieš dvejus metus jį gavusi Klaipėda Lietuvoje gali būti vienntelė. Tačiau prof. A. Razbadauskas ir doc. Dr. N. Istomina sako sieksią, kad po Klaipėdos vėliava į sveiko miesto projektus įsijungtų ir kiti šalies miestai.
