Knygų leidybą šiemet pabrangino 4 proc. (nuo 5 iki 9 proc.) išaugęs pridėtinės vertės mokestis (PVM). Liepą planuojama jį didinti iki 19 proc. Leidėjų sąnaudas taip pat padidino išaugę ir kiti mokesčiai.
„Atsirado papildomų mokesčių rašytojams, vertėjams, dailininkams ir kitiems, dirbantiems pagal autorinius honorarus. Dėl šių mokesčių knygų leidyba gerokai pabrango. Situacija tikrai įtempta. Šiais metais leidybos apimtys krito 35 proc. Jeigu nuo liepos dar labiau išaugs PVM, neabejoju, kad knygų leidybos ir prekybos verslą ištiks šokas. Sunku ką ir prognozuoti“, – „15min“ sakė leidyklos „Alma littera“ generalinis direktorius Arvydas Andrijauskas.
Neabejoju garsių autorių naujų knygų sėkme, tačiau mažiau žinomų autorių knygų leidybą vertiname itin atidžiai, kai kuriuos projektus atidėsime vėlesniam laikui, – sakė A.Andrijauskas.
Kitos leidyklos taip pat jaučia didelį šios rinkos nuosmukį.
„Per sausį ir vasarį pardavimas smuko apie 30 proc.“, – suskaičiavo leidyklos „Vaga“ generalinio direktoriaus pavaduotoja Ramunė Kugytė.
Anot jos, leidyklos jau griežčiau atsirenka, kokias knygas verta leisti.
„Apskaičiuojame, kokia bus knygos kaina, ir, jei ji labai didelė, stabdome leidybą“, – sakė R.Kugytė.
Sunkmečiu populiari tapo psichologinė literatūra, tokių knygų leidybos apsukos nesumažėjo. „Žmonės sunkmečiu ieško pagalbos, todėl perka psichologijos knygas“, – sakė „Baltų lankų“ vykdomoji direktorė Rasa Meiduvienė.
„Vagos“ leidyklos generalinio direktoriaus pavaduotojos R.Kugytės teigimu, visiškai nebepaklausios tapo verslo knygos. Koks likimas šiemet ištiks vadovėlių leidybą, leidyklos „Šviesa“ atstovė ryšiams su visuomene Rasa Petruškevičiūtė pasakyti negalėjo.
„Vadovėliai perkami už valstybės pinigus. Paprastai pirmųjų užsakymų sulaukiame pavasario pabaigoje“, – sakė ji.
Leidyklos „Baltos lankos“ atstovė R.Meiduvienė sako, kad knygų pirkimą šiemet mažina ir augantis nedarbas.
„Kai šeimoje lieka vienas maitintojas, knygos nebe tokios svarbios. Jų juk galima ir pasiskolinti“, – sakė ji.
Jai pritarė leidyklos „Vaga“ atstovė R.Kugytė. „Anksčiau žmonės, atėję į knygyną, pirkdavo 2–3 knygas, o dabar ir vieną pirkdami pagalvoja“, – sakė ji.
Kruopščiai renkasi
Kapstydamosis iš sunkmečio duobės, leidyklos taupo mažindamos išleidžiamų knygų skaičių ir smarkiai griežtindamos atrankos kriterijus. Leidyklos „Baltos lankos“ atstovė R.Meiduvienė sakė, kad stengiamasi leisti tik garsių autorių knygas, kurios garantuotai būtų perkamos.
„Atsisakome naujų autorių knygų, kurias anksčiau planavome išleisti. Renkamės tik garsius autorius, tokius kaip Haruki Murakami“, – sakė R.Meiduvienė.
„Neabejoju autorių Johno Irvino, Jamie Oliverio, Isabele Allende ar Joanne K.Rowling naujų knygų sėkme, tačiau naujų, mažiau žinomų autorių knygų leidybą vertiname itin atidžiai, kai kuriuos projektus atidėsime vėlesniam laikui“, – antrino „Alma litteros“ generalinis direktorius A.Andrijauskas.
Mažina tiražus
Jei knyga gera ir jos kaina siekia 70–80 Lt, vargu ar esant šiandieninei situacijai bus parduotas visas tiražas, – sakė R.Kugytė.
Ieškant taupymo būdų, leidykloms tenka mažinti ir išleidžiamų knygų tiražus.
„Vagos“ atstovės R.Kugytės tvirtinimu, išleidus knygą ir 1,5 tūkst. egzempliorių tiražu, tapo sunku jį parduoti.
„Jei knyga gera ir jos kaina siekia 70–80 Lt, vargu ar šiandieninėje situacijoje bus parduotas visas tiražas“, – sakė R.Kugytė.
Kai kurios leidyklos taupo popieriaus sąskaita. „Dabar beveik visas knygas leidžiame plonais viršeliais, ant pigaus ofsetinio popieriaus. Taip pavyksta sutaupyti apie 15 proc.“, – sakė R.Meiduvienė.
Tačiau kitoms leidykloms tai ne išeitis. „Jau ir taip Lietuvoje knygų popierius nėra geras, tad jei jį prastintume, knyga taptų panaši į laikraštį ir greitai „susiskaitytų“, – sakė „Vagos“ atstovė R.Kugytė.
Bibliotekose – antplūdis
Leidykloms karpant sąnaudas, Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos generalinis direktorius Vytautas Gudaitis sakė, kad bibliotekos šiuo metu sulaukia didesnio lankytojų skaičiaus.
„Bibliotekos skaitykla, turinti 60 vietų, visada būna pilna. Pastebėjome ir išaugusį kopijuojamų knygų skaičių“, – sakė jis.
„Pastebime ypač didelį skaitytojų, išsinešančių knygas į namus, skaičių“, – sakė Vilniaus apskrities Adomo Mickevičiaus viešosios bibliotekos direktorius Petras Zurlys.
Tačiau taupymo strategijų tenka imtis ir bibliotekoms.
„Knygų kainų augimas paliečia ir bibliotekas. Šios negali įsigyti visų norimų knygų, nes už jas tenka pakloti žymiai daugiau nei iki PVM didinimo“, – sakė V.Gudaitis.
Adomo Mickevičiaus viešoji biblioteka dėl lėšų taupymo nedirba šeštadieniais.
Vertėjai krizės dar nejaučia.
Lietuvos literatūros vertėjų sąjungos pirmininkė Jurgita Mikutytė tikino, kad vertėjai krizės kol kas nejaučia. „Gerų vertėjų visada trūko ir trūksta. Tokie žino savo kainą ir pagal ją dirba“, – teigė ji. Pasak jos, padidinus mokesčius, vertėjai tiesiog prašo didesnių honorarų, kurie skaičiuojami pagal išverstus spaudos lankus. „Viename lanke yra apie 40 tūkst. spaudos ženklų su tarpais. Rekomenduojame, kad už vieną lanką vertėjai prašytų ne mažiau kaip 550 Lt“, – sakė J.Mikutytė.
