Dėl minėto klausimo koalicija šių metų balandžio mėnesį jau kreipėsi į Teisingumo ministrą Juozą Bernatonį ir dar kartą pakartotinai pateikė problematiką viceminsitrui Sauliui Stripeikai. Ekspertai pabrėžia, kad Lietuva yra vienintelė iš Baltijos šalių, kur laisvėje taikytas gydymas yra nutraukiamas bausmės atlikimo vietoje.
Koaliciją neramina tai, kad asmenys, norintys gydytis nuo priklausomybės narkotikams ir nusprendę sugrįžti į normalų, visuomenei naudingą gyvenimą, įkalinimo įstaigose yra priversti nutraukti gydymą. „Tipiškas portretas priklausomo nuo narkotikų ir įkalinto asmens – 21-35 metų vyrai, dažniausiai nevedę ir niekur nedirbantys, su viduriniu, pradiniu arba pagrindiniu išsilavinimu, anksčiau bent kartą teisti. Nesunku suprasti kuo užsiims žmogus išėjęs iš kalėjimo, kuomet reguliarių pajamų neturi, o kasdieniam narkotikų vartojimui reikia nuo 50 iki 200 litų. Toks asmuo dažniausiai pasirenka narkomanijos ir nusikaltimų kelią, nes kiti keliai jam uždaryti“, – sako koalicijos direktorė Jurgita Poškevičiūtė.
Ji informuoja, kad nors Lietuvoje yra priimti teisės aktai, kurie reglamentuoja gydymo prieinamumą farmakoterapija į tardymo izoliatorių patekusiam pacientui, LR Teisingumo ministerijos pavaldume esančiose suėmimo ir laisvės atėmimo įstaigose žmogaus teisė į gydymą nėra realizuojama. „Jau daugiau kaip prieš 2 metus 2010 m. sausio 10 d. Sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. V-157 sudaryta tarpžinybinė darbo grupė konstatavo, kad nėra teisinio pagrindo nutraukti farmakoterapiją į tardymo izoliatorių patekusiam pacientui vien tik dėl laisvės apribojimo. LR Valstybės kontrolė taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad minimos darbo grupės pateiktas siūlymas pradėti taikyti pakaitinį gydymą metadonu priklausomybe sergantiems suimtiesiems ir nuteistiesiems įkalinimo įstaigose (Kalėjimų departamento prie LR Teisingumo ministerijos pavaldume esančiose suėmimo ir laisvės atėmimo įstaigose) neįgyvendintas“, – apie situaciją pasakoja koalicijos vadovė. Ji atkreipia dėmesį, kad tuo tarpu VRM pavaldžiose laisvės atėmimo įstaigose toks gydymas reglamentuotas ir sėkmingai tęsiamas. Pakaitinis gydymas policijos areštinėje šiuo metu prieinamas daugiau kaip 90 proc. sulaikytųjų pacientų, kuriems toks gydymas būtinas.
Koalicija tikisi, kad naujasis ministras ir jo komanda pagaliau išspręs šį „įstrigusį” klausimą ir pataisos įstaigos išties taps draugiškos žmonėms, sergantiems priklausomybėmis nuo narkotikų.„Norime tikėti, kad Lietuva yra pažangi valstybė, o teisė į gydymą yra visiems prieinama. Įkalinimo įstaigos gali atlikti labai naudingą darbą visuomenei – grąžinti jai darbingus ir naudingus piliečius, o ne dar labiau „pažengusius” nusikaltėlius”, – reziumuoja koalicijos „Galiu gyventi” direktorė Jurgita Poškevičiūtė.
