-35% metinei prenumeratai. Maža kaina - didelė vertė.
Išbandyti
Maža kaina - didelė vertė. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti
2018 09 15

Kodėl dar neišskrido visi gandrai?

Rugsėjį dauguma gandrų jau išskridę į šiltus kraštus, tačiau visgi dalis jų kasmet pasirenka ne migruoti, bet likti žiemoti Lietuvoje. Gandrų žiemojimas nėra išskirtinis reiškinys, o gamtininkai išskiria, kad dažniausiai liekantys paukščiai nėra visiškai sveiki arba nebeturi instinkto skristi žiemoti.
Gandras Utenos atliekų perdirbimo gamykloje
Gandras Utenos atliekų perdirbimo gamykloje / Juliaus Kalinsko / 15min nuotr.
Temos: 1 Gandras

Kalti žmonės?

Dalis gamtininkų teigia, kad gandrų žiemojimą Lietuvoje galėjo išprovokuoti žmonių veikla, o kiti priduria, kad dažniausiai į šiltus kraštus neskrenda tik pasiligoję paukščiai.

Ventės rago vyriausiasis ornitologas Vytautas Eigirdas tvirtina, kad žiemoti lieka tie paukščiai, kurie yra silpnesni ir nebūtų pajėgę nuskristi į savo žiemojimo vietą arba tie, kuriuos globojo žmonės.

„Dažnai žiemą matomi gandrai būna tie, kuriuos išmestus ar iškritusius iš lizdų ėmėsi globoti žmonės, o rudenį paleido į laisvę. Tokie paukščiai pripranta gauti lengvo lesalo žmogaus kaimynystėje, todėl jo tikisi ištisus metus ir praranda migracijos instinktą“, – sako ornitologas.

Gamtininkas Aleksandras Gaidamavičius pastebi, kad gandrų migraciją galima sieti su jų gyvenamąja vieta. Rezervatų ir nacionalinių, regioninių parkų teritorijose, kur ribojama žmogaus veikla, gandrai nelieka žiemoti.

Tai patvirtina ir Žuvinto biosferos rezervato direkcijos skelbiama informacija, kurioje teigiama, kad 2018 metais Žuvinto rezervate 36 gandrų poros užaugino 76 jauniklius. Visi jie nebesilanko savo lizduose.

„Gandrai dažniausiai pasilieka žmonių gyvenamose vietovėse. Gandras toks paukštis, kuris gyvena prie žmonių. Gyvendamas šalia jis randa papildomo maisto, o rezervatuose, draustiniuose jis minta tik natūraliu maistu, kurio rudenį mažėja“, – pasakoja A.Gaidamavičius.

Gandrų būriai nevengia apsilankyti šiukšlynuose ar kitokiose žmogaus paliktų atliekų vietose, kuriose randa sau maisto, tačiau gamtoje toks reiškinys dažniau pastebimas pavasarį, kai maisto surasti dar sunku.

Gamtininkai teigia, kad būtų klaidinga manyti, jog gandrai lieka žiemoti tik dėl šiltėjančių žiemų Lietuvoje.

„Paukščių genuose užfiksuota reaguoti ne į šilumą, o į dienos trukmę. Gamtoje pasitaiko paukščių, kurie orientuojasi ne pagal dienos trukmę, o kažką kitą. Jų biologinis laikrodis būna sutrikęs, jie lieka, o žmogus ima juos globoti“, – sako A.Gaidamavičius.

Selemono Paltanavičiaus nuotr./Gandrai
Selemono Paltanavičiaus nuotr./Gandrai

Kas laukia likusių žiemoti gandrų?

Pasitaikius šiltesnei žiemai dalis gandrų peržiemoja, kai kuriuos nusilpusius paukščius priglaudžia žmonės ar gyvūnų globėjų organizacijos, tačiau šaltesnėmis žiemomis paukščiai pasmerkti žūti.

A.Pranaitis teigia, kad tai yra natūralu ir silpniausi savo rūšies atstovai visada atsiduria žemiausioje maisto grandinės vietoje. Juos sumedžioja tokie plėšrūnai kaip lapės ar vilkai, jei jų nepriglaudžia žmonės.

„Žiemoti likę gandrai dažniausiai ieško lengvų lesalo šaltinių. Kai kurie paukščiai skrenda maitintis į buitinių atliekų sąvartynus, kiti ieško prieglobsčio arčiau žmonių sodybų, kur gyventojai juos pamaitina“, – antrina V.Eigirdas.

Nėra duomenų, kad paleisti į laisvę žmonių globoti gandrai vėliau turėtų jauniklių. Tokie paukščiai dažniausiai lieka vienišiai ir toliau pasirenka gyventi šalia žmonių.

Tiesa, A.Pranaitis parėžia, kad rugsėjo mėnesį Lietuvoje dar esantys gandrai tikriausiai išskris, nes paukščiams ilgiau užsilikti Lietuvoje nėra naujiena. Jis teigia, kad palyginus su visa gandrų populiacija, kuri siekia 20 tūkst. gandrų, žiemoti Lietuvoje lieka tik keli šimtai, o tai nėra didelė populiacijos dalis.

V.Eigirdas pritaria ir ramina, kad žiemojančių Lietuvoje gandrų skaičius nepastovus ir jokios tendencijos čia negalima įžvelgti.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Miškasodyje dalyvavę „Herbalife“ nepriklausomi partneriai pagerino savo pačių rekordą – pasodino daugiau nei 3 tūkst. medžių
Reklama
„Teleloto“ studija virs podiumu
Reklama
Šimtai vyrų kasdien susiduria su erekcijos sutrikimais ar net prostatos vėžio diagnoze – kaip to išvengti?
Reklama
Pirmą kartą per beveik penkiolika metų fiksuotas verslo ginčų augimas – ką tai reiškia verslui?
Užsisakykite 15min naujienlaiškius