Jeigu ši politinė jėga ir negautų absoliučios Seimo mandatų daugumos, tai bent jau galėtų be vargo suformuoti daugumos koaliciją, padedama vienos kurios nors ideologiškai artimos partijos. Žinoma, politologai gali ginčytis, nes tokie paskaičiavimai, nors ir pamatuoti, tačiau yra labai spekuliatyvūs.
Stebina ir rinkėjų – emigrantų – aktyvumas užsienyje (57,32 proc.), pastebimai lenkęs aktyvumą Lietuvoje (48,54 proc.).
TS-LKD sulaukė 34,43 proc. išeivių paramos (Lietuvoje – 19,70 proc.). Kai kuriose Lietuvos diplomatinėse atstovybėse rinkėjų parama TS-LKD buvo absoliuti. Pavyzdžiui, Lietuvos ambasadoje Belgijoje už TS-LKD balsavo 52,19 proc. arba 298 rinkėjai, ambasadoje JAV – 66,94 proc. (245), generaliniame konsulate Čikagoje – 70,24 proc. (321), o garbės generaliniame konsulate Melburne – net 85,37 proc. (70).
Tuo pat metu kai kuriose „konservatoriškai“ nusiteikusiose Lietuvos diplomatinėse atstovybėse kiti rinkimų favoritai buvo visiškai neįvertinti. Pavyzdžiui, tame pačiame generaliniame konsulate Čikagoje Arūno Valinsko Tautos prisikėlimo partija (TPP) gavo tik 2,63 proc. arba 12 balsų. Darbo (DP) ir Leiboristų partijų (LP) koalicijos nepasirinko nė vienas iš 457 į konsulatą atėjusių balsuoti išeivijos rinkėjų.
Kas būtų, jei...
Jeigu visa Lietuva būtų balsavusi taip pat kaip išeivija, DP ir LP koalicija apskritai nedalyvautų daugiamandatės apygardos mandatų dalybose, nes būtų surinkusi tik 3,31 proc. balsų, taigi nebūtų įveikusi net pusiaukelės iki koalicijoms taikomo 7 proc. rinkėjų balsų barjero. Konservatoriai, kaip minėta, būtų sulaukę 34,43 proc. rinkėjų palankumo. Antri kaip ir dabar būtų likę „valinskininkai“, tačiau jų balsų kraitis būtų sumažėjęs nuo dabartinių 15,1 proc. iki 10,93 proc.
Naudodami Seimo rinkimų įstatymo kvotų ir liekanų metodą pabandėme partijoms išdalinti mandatus pagal išeivijos balsavimo rezultatus. TS-LKD tokiu atveju vien tik daugiamandatėje apygardoje gautų 32 Seimo vietas, TPP – 10, LRLS – 8, LSDP – 8, PTT – 6, LiCS – 6.
Spekuliatyviai manant, kad tos pačios partijos panašios paramos iš rinkėjų sulauktų ir antrajame Seimo rinkimų ture, būtų galima skaičiuoti, kad TS-LKD naujajame Seime turėtų 64, TPP – 20, LRLS – 17, LSDP – 16, PTT – 12 ir LiCS – taip pat 12 parlamentarų. Tokiu būdu konservatoriams pakaktų bet kurios kitos parlamentinės partijos paramos, kad būtų galima suformuoti stabilią ir ilgalaikę valdančiąją koaliciją, galinčią priimti visus sprendimus ir nepaisančią opozicijos pasipriešinimo. Tokio dešiniojo Seimo Lietuva yra nemačiusi jau dešimt metų.
Kartos aspektas
Vilniaus universiteto Politologijos katedros docentė Lidija Šabajevaitė įsitikinusi, jog emigrantų pasirinkimui atiduoti balsus už vieną ar kitą partiją daro įtaką emigrantų amžius ir tradicijos.
„Pirmiausiai reikėtų panagrinėti, kodėl tie lietuviai išvyko? Daugelis rinkosi geresnį gyvenimą kitur, kad galėtų užsidirbti. Ką galima kaltinti dėl gyvenimo čia? Mano manymu, tai priklausė nuo verslo ir valdžios. Nesvarbu, kas buvo valdžioje, ar kairieji, ar dešinieji, nė vieni iš tiesų nesirūpino“, – teigė L.Šabajevaitė.
Kartos klausimas opus. Į užsienį lietuviai traukė keliomis bangomis. Anot L.Šabajevaitės, dabar Airijoje, Anglijoje gyvena šiuolaikinė emigrantų karta, o vyresnieji – pokario emigrantai.
„Aišku, kad tų dviejų kartų vertybės yra visiškai kitokios. Dauguma vyresniųjų balsuoja už konservatorius ir Lietuvos krikščionis demokratus. Taip yra todėl, kad kairieji jiems asocijuojasi su sovietmečiu, ši karta už juos nebalsavo ir nelabai balsuos“, – aiškino docentė.
Politologės nuomone, vyresniosios kartos pasirinkimui įtaką galėjo daryti ir dvigubos pilietybės klausimas. L.Šabajevaitės manymu, susidarė paradoksali situacija – tie, kurie išvyko iš Lietuvos ir nesiruošia čia grįžti, bando Lietuvoje gyvenantiesiems išrinkti valdžią.
„Nors nežadama grįžti, bet balsuojama, kad būtų išrinktas Lietuvos parlamentas. Reiškia- balso teise aš galiu nulemti, kas ateis į valdžią, bet Lietuvai aš daugiau nieko neduodu – nei mokesčių, nei įsipareigojimų. Dvigubą pilietybę aš vertinu skeptiškai. Kitas dalykas, jei emigracija laikina, gyvenama dėl vaikų, tačiau žmonės žada sugrįžti, gyventi Lietuvoje, jai įsipareigoti. Tokioje situacijoje reikia ieškoti išeities“, – aiškino L.Šabajevaitė.
Kaip bebūtų, emigrantų balsavimas ir rinkimų rezultatai parodė, jog vyresnioji karta balsuoja taip pat, jos nuomonė tradiciška ir nekintanti.
Jaunesniąją kartą pavergė televizija?
Jaunesniosios emigrantų kartos pasirinkimą politologė vadina fenomenu.
„Jaunesnieji pasirinko Arūno Valinsko partija (TPP). Sunku pasakyti, kodėl taip atsitiko. Turbūt pasirinkimui darė įtaką daugelis dalykų. Mes pradėjome į valdžią žiūrėti nerimtai. Bet tai yra negerai, juk be valdžios mes negalime būti“, – teigė politologė.
Anot pašnekovės, simpatijas šiai partijai padėjo prikelti ir visagalė televizija.
„Juk televizija daro didelį poveikį, ypač jauniems žmonėms Jei valstybe mes nusivylę ir, rinkdami valdžią, balsuojame už „šoumenus“, pokštininkus – už žmones, kurie lengva ranka dalija pažadus –tai truputėlį yra naivoka“, – mano L.Šabajevaitė.
