Pirmadienį Teisingumo ministerijos paskelbtais duomenimis, „valstiečiams“ priklauso 4332 nariai.
Iki 2016-ųjų spalio LVŽS turėjo 3679 narius, tai reiškia, kad po patekimo į valdžią „valstiečių“ gretos per dvejus metus išaugo 653 nariais – vidutiniškai 27 nariais per mėnesį. Palyginimui – gausiausios partijos vardą išlaikiusi Lietuvos socialdemokratų partija 2013-aisiais turėjo 17 972 narius, o iki 2016-ųjų spalio deklaravo jau 21 201 narį.
„Valstiečiai“ teigia, kad jų gretos neauga taip sparčiai todėl, kad jie bet ko nepriima.
Tačiau patikrinti, kiek norėjusių įstoti į partiją asmenų išgirdo neigiamą atsakymą, 15min nepavyko.
Partijos atstovas spaudai Liutauras Ulevičius 15min teigė, kad LVŽS neveda apskaitos, kiek žmonių ketino įstoti į partiją, ir kiek buvo priimta.
„Yra daug žmonių, kurie jokių pareiškimų nerašo, kai sužino, jog partijos nariais taps ne iš karto dėl principinio požiūrio. Kita vertus, tikėtina, kad savivaldybių rinkimuose dalis kandidatų dalyvaus kaip nepartiniai LVŽS sąrašuose“, – teigė jis.
Kandidatų būna nepilno proto
„Valstiečių“ Kauno skyriaus pirmininkė Vaida Pranarauskaitė 15min teigė, kad norintieji įstoti į partiją pildo anketą internetu arba partijos skyriuje, vėliau su tuo žmogumi pasikalbama akis į akį.
„Būna, kad kalbi ir supranti, kad žmogus, kaip čia gražiau išsireiškus, kalba kita dimensija. Nesu psichiatrė ir nenustatau, būna, kartais matau, kad galbūt tikrai nepilno proto žmogus“, – apie atvejus, kada asmenys nepriimami į partiją, kalbėjo pašnekovė.
Jos teigimu, pretendentų visada teiraujamasi, kodėl jie nori stoti į partiją, o kartais tenka paaiškinti, kad jie nesitikėtų šiltų vietų, kad buvimas politinėje partijoje neatneš privilegijų, kad tai kaip tik labiau yra atsakomybė.
„Aš pati dirbu nemokamai, jokio atlyginimo negaunu. Tai turėtų būti žmonės, kurie dirbtų ir nesitikėtų finansinio atlygio“, – sakė ji.
Aš pati dirbu nemokamai, jokio atlyginimo negaunu. Tai turėtų būti žmonės, kurie dirbtų ir nesitikėtų finansinio atlygio.
V.Pranarauskaitės teigimu, neretai tai išgirdęs žmogus pasako tiesiai, kad atsiima prašymą ir į LVŽS nestos.
Tokia pat reakcija, anot pašnekovės, kartais būna žmonių, kurie nori stoti į partiją tikėdamiesi su ja dalyvauti rinkimuose.
Anot jos, atsargiai „valstiečiai“ žiūri į tuos, kurie jau yra priklausę vienai ar kelioms partijoms – jiems duodamas pereinamasis laikotarpis.
Dabar LVŽS Kauno skyriuje yra penki tokie žmonės, kurie formaliai dar nepriklauso skyriui, tačiau yra kandidatai į narius.
V.Pranarauskaitė teigė, kad prieš kitąmet vyksiančius rinkimus norintieji prisišlieti prie „valstiečių“ suaktyvėjo – į Kauno skyrių prašėsi ne tik du visuomeniniai komitetai, bet ir dalis vienos partijos Kauno skyriaus. Partijos ir komitetų ji neįvardijo.
Anot V.Pranarauskaitės, įskaičiuojant juos, netapusių partijos nariais asmenų yra kur kas daugiau, nei išgirdusių teigiamą atsakymą.
„Sulaukiame kone kas antrą dieną prašymo tapti nariu. Spalio 15 dieną bus posėdis, kuriame svarstysime 20 prašymų“, – sakė ji.
Partiją mato kaip Seimo frakciją
Tuo metu politologas L.Bielinis įsitikinęs, kad LVŽS nėra gausi partija, nes jos struktūros yra labai silpnos ir nevykdo ryškios politinės veiklos, kuri leistų mobilizuoti žmones, juos traukti į politinę partiją.
„Mes matome šią partiją tik kaip Seimo frakciją ir ne daugiau“, – pabrėžė jis.
Žiniasklaidoje ne kartą atkreiptas dėmesys, kad LVŽS sprendimus priima vienas asmuo – Ramūnas Karbauskis, o kitų darbas esą jiems pritarti.
Anot L.Bielinio, tai vienus žmones turėtų atstumti, tačiau kitus – kaip tik pritraukti.
Politologas sakė, kad „valstiečių“ partija nėra organizacija su išplėsta ir veikiančia struktūra – tik jos imitacija.
Tačiau, anot jo, LVŽS gali tapti stipria ir gausia partija.
„Tereikia veikti kaip politinei organizacijai, o ne kaip frakcijai“, – sakė jis.
Į partinę statybą neinvestuoja
Vos laimėjusi Seimo rinkimus LVŽS metus veikė neįdarbinusi nė vieno darbuotojo. Tuomet R.Karbauskis aiškino, kad taip taupoma.
„Jeigu turėtume lėšų laisvų, tai gal ir leistume sau tą galimybę, bet dabar mes turime skolų ir į tai žiūrime atsakingai. Dėl to stengiamės nedaryti žingsnių, kurie gyvybiškai nėra būtini. Šiuo metu mes turime pakankamai daug savanorių. Mes idėjinė partija. Mes turime daug savanorių, kurie nekelia uždarbio klausimo“, – 2017-aisiais aiškino R.Karbauskis.
Vis dėlto tada jis užsiminė, kad iki savivaldos rinkimų partijai reikėtų sustiprėti.
„Aš turiu pasakyti, kad mes turime dvejus metus partinei statybai, skyrių stiprinimui, pasirengimui kitiems savivaldybių rinkimams“, – 2017-ųjų pradžioje vykusiame LVŽS suvažiavime sakė R.Karbauskis.
Dabar partija yra grąžinusi skolas, per metus gauna apie milijoną eurų iš valstybės biudžeto, tačiau joje oficialiai dirba tik vienas asmuo.
Kitos partijos, palyginimui, yra įdarbinusios dešimtis darbuotojų. LSDP – 57, Darbo partija – 53, TS-LKD – 16, su areštuotomis sąskaitomis gyvenanti partija „Tvarka ir teisingumas“ – 6, dalies dotacijos netekęs ir labai taupantis „Liberalų sąjūdis“ – 5, Lietuvos lenkų rinkimų akcija – 4.
