Kokia senatvė šviečiasi: ar teks dirbti iki gyvenimo galo?

Lietuvai susiduriant su demografiniais iššūkiais – visuomenei senstant, vis atsinaujina kalbos apie pensinio amžiaus ilginimą.

Nuomonės dėl to kol kas išsiskiria.

Kai kurie politikai siūlo palaukti 2026 metų, kai visiems gyventojams iki 65 metų pailgės pensinis amžius, ir tada spręsti, kaip elgtis.

Esą gali būti, kad Lietuvoje padaugės darbo jėgos, kas leistų negalvoti apie ilgesnį darbą senatvėje.

Tačiau kai kurie ekspertai, pavyzdžiui, Vilniaus universiteto (VU) asocijuotasis profesorius Teodoras Medaiskis, mano, kad tolesnis laipsniškas pensinio amžiaus didinimas yra neišvengiamas ir reikalingas.

Juolab kad tokiu keliu eina ir kitos išsivysčiusios valstybės.

Irmanto Gelūno / BNS nuotr./Vilniuje

Jo teigimu, kai kurių argumentas, kad, tarkime, vyrų vidutinės tikėtinos gyvenimo trukmės rodiklis Lietuvoje (Statistikos departamento duomenimis, 2021 metais vyrų vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė buvo 69,6 metų, moterų – 78,9 metų; 2020 metais atitinkamai 70 ir 80 metų) yra vos keleriais metais didesnis nei pensinis amžius, netinkamas.

T.Medaiskis pažymėjo, kad reikėtų vertinti vidutinę tikėtiną gyvenimo trukmę sulaukus pensinio amžiaus.

Daug ažiotažo ir diskusijų sukėlė Europos Komisijos dokumentas, kuriame kalbama apie tai, kiek esant dabartinėms demografinėms tendencijoms mūsų šalyje reikėtų pailginti pensinį amžių.

Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje vadovas Marius Vaščega paaiškino, kad jo atstovaujama institucija nei siūlo, nei rekomenduoja didinti pensinį amžių Lietuvoje iki 72 metų.

„Ką iš tiesų sako Europos Komisija? Tiesa, kad dar 2021 metų sausio mėnesį Europos Komisija publikavo konsultacijų dokumentą – Žaliąją knygą dėl senėjimo. Tiesa, kad ja norima atkreipti dėmesį į Europos Sąjungos visuomenės senėjimo keliamus iššūkius ir diskutuoti, kaip tiems iššūkiams ruoštis ir kaip į juos reaguoti.

Tiesa, kad joje yra matematinis paskaičiavimas, kad norint nuo 2020 metų iki 2040 metų išlaikyti tokį patį vyresnių žmonių skaičiaus ir darbingo amžiaus žmonių skaičiaus santykį, tam kad būtų užtikrinamas pensijų adekvatumas ir viešųjų finansų tvarumas, Lietuva (kaip ir Liuksemburgas) turėtų prailginti darbingą amžių iki 72 metų.

Tačiau skirtingai nei teigiama viešojoje erdvėje, tai nėra nei politikos pasiūlymas, nei rekomendacija“, – feisbuke rašė jis.

Irmanto Gelūno / BNS nuotr./Marius Vaščega

M.Vaščega pažymėjo, kad tai – matematiniai skaičiavimai situacijai ir iššūkiui iliustruoti bei tik vienas iš teoriškai įmanomų sprendimų pensijų adekvatumui ir viešųjų finansų tvarumui užtikrinti.

Kiti, anot Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje vadovo, – dalyvavimo darbo rinkoje didinimas, darbo našumo augimo skatinimas. Ir dar daugiau kitų.

„Kokią šalies pensijų sistemą kurti, sprendžia Lietuva, o nuspręsti, kiek iš viso truks profesinė karjera – mūsų kaip piliečių teisė“, – nurodė jis.

Reikia platesnės diskusijos

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos („Sodra“) Komunikacijos skyriaus patarėja Malgožata Kozič sakė, kad šiuo metu pensijų sistema Lietuvoje yra tvari.

„Pagal „Sodros“ prognozes, tokia situacija tęsis bent iki 2025 metų. Tikėtina, kad po 2026 metų, kai nustos ilgėti pensinis amžius, pensijų sistema susidurs su tam tikrais iššūkiais.

Pensijų gavėjų skaičius ims didėti, o įmokų mokėtojų skaičius augs ne taip greitai, kaip išmokų gavėjų skaičius“, – dėstė ji.

Žygimanto Gedvilos / BNS nuotr./„Sodros“ direktorė Julita Varanauskienė

M.Kozič teigimu, norint kalbėti apie konkrečias pasirinktas veiksmų kryptis, reikia platesnės diskusijos – kartu su SADM ir kitomis institucijomis bei ekspertais.

„Reikės priimti sprendimus ir dėl „Sodros“ rezervo pakankamumo. Palaukime tų diskusijų rezultatų“, – komentavo „Sodros“ atstovė.