Dabar populiaru
Publikuota: 2020 birželio 29d. 13:35

Kokias spragas atskleidė jaunimo politinio raštingumo tyrimas?

28-ųjų Medininkų tragedijos metinių minėjimas
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr. / 28-ųjų Medininkų tragedijos metinių minėjimas

„Klaipėda – Europos jaunimo sostinė 2021“ platformos „Dialogai“ koordinatoriai – Klaipėdos universiteto (KU) Viešojo administravimo ir politikos mokslų katedra kartu su Klaipėdos universiteto studentų sąjunga atliko 14-29 metų klaipėdiečių politinio raštingumo pilotinį tyrimą. Kurio rezultatus pristatė viešoje spaudos konferencijoje, pranešė apklausos rengėjai.

Pasak tyrimo koordinatorės, KU Viešojo administravimo ir politikos mokslų katedros lektorės, politologės Gabrielė Burbulytė-Tsiskarishvili, tyrimas atskleidė, kad jaunimo politinį raštingumą galima vertinti kaip vidutinišką.

„Tačiau šis bendras vaizdas neturėtų džiuginti, kadangi klausimai buvo skirtingo lygmens ir apie skirtingas politikos sritis. Jaunimas gana gerai išmano bendruosius einamuosius dalykus, pvz.: kas yra Ministras Pirmininkas, kokie yra Lietuvos santykiai su NATO ar ką rinksime šių metų spalio 11 dieną“, – sako G. Burbulytė-Tsiskarishvili.

Tačiau jaunimas tik vidutiniškai išmano politinės teorijos pagrindus, pvz.: kas laikytina politine opozicija ar kuri ideologija pasisako už minimalų valstybės kišimąsi į ekonominius santykius.

Deja, tačiau Lietuvos politinės sistemos žinių, kaip pvz.: Seimo vaidmuo biudžeto formavimo procese, ar kas vykdo teisėkūrą Lietuvoje, lygis yra žemas. Na, o vietos savivaldos srityje, pvz.: kiek savivaldybių yra Lietuvoje ar kas sudaro savivaldos vykdomąją instituciją, jaunimas yra visiškai neraštingas.

Kadangi klausimai taip pat buvo suskirstyti į atskleidžiančius bazinį ir gilesnį politikos išmanymą, tyrimas atskleidė, kad bazinis politikos išmanymas yra vidutinio lygmens, o gilesnis politikos išmanymas yra itin žemas.

G. Burbulytė-Tsiskarishvili teigia, jog „Jaunimas pakankamai išmano bendruosius (konstitucinius) dalykus kaip, pvz.: kas gali tapti Seimo nariu ar kaip vadinama Lietuvos atstovybė užsienyje, tačiau išmanymas tokių praktinių dalykų, liečiančių kiekvieną šalies gyventoją, apie tai, kas atsakingas už šalies ar savivaldybės biudžetų sudarymą, kur yra įtvirtinti pilietinio dalyvavimo principai ir pan., deja, yra itin žemo lygmens ir balansuoja ties neraštingumo riba.“

Pagrindinis informacijos šaltinis – televizija

Atliktas tyrimas atskleidė, jog pagrindiniais informacijos šaltiniais politinėmis temomis jaunimui yra televizijos žinių, informacinės laidos. Antroje vietoje rikiuojasi socialiniai tinklai, o trečiojoje – internetiniai portalai. Šeima ir giminės atsiduria ketvirtoje vietoje. Popieriniai laikraščiai ar žurnalai jaunimui mažai įdomūs. Ir visiškai nedomina gyvi susitikimai su vietos ar nacionaliniais politikais.

Analizuojant vietinės žiniasklaidos gausią rinką bei vietos politines aktualijas, paaiškėjo, kad čia situacija kiek kitokia – nors nė viena vietos žiniasklaidos priemonė jaunimui nėra pagrindinis žinių šaltinis, tačiau apie politinius įvykius Klaipėdos mieste jie sužino iš vietinės periodinės spaudos, vietinių internetinių portalų bei vietinės televizijos. Galiausiai – vietinio radijo.

Visgi, vietinė žiniasklaida nėra pagrindinis informacijos apie politinius įvykius Klaipėdos mieste šaltinis. Lyderio pozicijas kelių procentų skirtumu užima socialiniai tinklai, nacionaliniai transliuotojai, televizija bei šeima ir giminės. Jaunimui kol kas visiškai neįdomu Klaipėdos miesto savivaldybės transliacijos Youtube kanalu ar informacija pateikiama internetiniame puslapyje. Tačiau savivaldybės Facebook paskyra yra lankoma ir skaitoma.

Pilotinis tyrimas atliktas kaip dalis „Klaipėda – Europos jaunimo sostinė 2021“ platformos „Dialogai“ veiklų. Platforma skirta auginti Klaipėdos jaunų žmonių politinį raštingumą, aktyvinti jaunimo dalyvavimą pilietiniuose procesuose; auginti vietos, nacionalinės ir tarptautinės jaunimo politikos suvokimą ir pripažinimą. Siekiant užfiksuoti jaunų žmonių politinio raštingumo pokytį, pakartotinė apklausa bus įgyvendinta 2022 metais.

Pilotinis tyrimas atliktas kaip dalis „Klaipėda – Europos jaunimo sostinė 2021“ platformos „Dialogai“ veiklų. 2020 m. gegužės mėn. apklausti 515 14-29 m. jaunuoliai.

Komentarai
Temos: 2 Klaipėda Politika

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Šiuolaikiškos studijos

Video

16:03
00:51
01:38

Esports namai

Susikurk savo vasaros namus su IKEA

URBAN˙/

Šaltibarščiai

Maistas

Parašykite atsiliepimą apie 15min