Pirma taisyklė – pasiskaityti ar suprasti, kokia to tinklalapio ar socialinio tinklo paskirtis ir kokio tipo žinias ten žmonės skelbia ir kam jis yra naudojamas, – teigė M.Lapinskas.
„Pirma taisyklė – pasiskaityti ar suprasti, kokia to tinklalapio ar socialinio tinklo paskirtis ir kokio tipo žinias ten žmonės skelbia ir kam jis yra naudojamas. Teko ne kartą susidurti su žmonėmis, kurie naudoja profesionalų socialinį tinklą, tokį kaip „Linkedin“, iš kurio galima sužinoti tiek žmonių ryšius, tiek žmonių karjerą, ką jis nuveikęs, kokias rekomendacijas gavęs, iš kokių žmonių jas gavęs ir pan. Šitas įrankis profesine prasme ko gero yra pats geriausias“, – pasakojo M. Lapinskas.
„Facebooke“ gal dar ir yra žmonių, kurie ieško kokių tai profesinių gebėjimų, bet pakankamai yra protingų darbdavių ir įdarbinimo agentūrų, kurie supranta, kad „Facebookas“ yra laisvalaikio platforma. Nebent galima atkreipti dėmesį į tai, jei žmogus „Facebooke“ labai aktyviai reiškiasi dienos metu. Pagal tai galima spręsti, kad jis nelabai užsiima tiesioginiu darbu arba jį yra apsėdęs šėtonas ir jam yra svarbi kokia nors viena tema, pavyzdžiui, žemės pardavimas ar nepardavimas užsieniečiams.“
Nedera pasikliauti vien socialiniais tinklais
Pašnekovo tikinimu, iš profesinės pusės apie darbuotoją galima spręsti tik iš tokių tinklalapių kaip „Linkedin“. Iš „Facebooko“ ir „Instragramo“ galima susidaryti tik emocinę impresiją: kokie jo pomėgiai, kokie jo draugai, koks jos humoro jausmas. Protingas darbdavys, pašnekovo tikinimu, pagal šiuos socialinius tinklus neturėtų priimti jokių racionalių sprendimų.
„Jei darbdavys jums pasako, kad negražu fotografuotis paplūdimyje, tai užsiduokite sau klausimą, ar norite dirbti tokiam žmogui“, – patarė M.Lapinskas.
Remiasi emocijomis
UAB „Vaizdo komunikacijų centras” direktorė Vitalija Jankauskaitė mano, kad informacijos apie save viešinimas reikalauja profesionalumo, žinių ir net įgūdžių.
„Mes nevisada įvertiname to žmogaus savybes objektyviai. Nevisada prisimename, ką jis studijavo, kur jis dirbo. Bet tiesiog vadovaujamės emocijomis ir įspūdžiu. Matome, ką tas žmogus apie save praneša, ką jis skelbia, kokiame draugų rate jis leidžia laiką, kokias nuotraukas jis publikuoja. Iš to susiformuoja įspūdis apie žmogų. Tas įspūdis gali būti tiek geras, tiek blogas“, – apie darbuotojų socialinius profilius kalbėjo V.Jankauskaitė.
Ko negalima publikuoti?
Labai svarbu atsijoti, kokia informacija turi būti pasiekiama viešai, o kokia – tik tam tikram žmonių skaičiui.
Personalo atrankos įmonės „Talent Lab” vadovė Laura Gylienė patikino, kad vis dažniau yra kreipiamas dėmesys į darbuotojų socialinius profilius.
„Jeigu tai yra direktorius, tai informacija turėtų būti solidesnė. Pardavimų vadybininkui leidžiama daugiau, nes natūralu, kad jis yra aktyvus, mėgsta aktyvų laisvalaikį. Labai svarbu atsijoti, kokia informacija turi būti pasiekiama viešai, o kokia – tik tam tikram žmonių skaičiui“, – teigė specialistė.
L.Gylienės teigimu, reikėtų vengti publikuoti savo nuotykius, patirtus atostogų metu, vakarėlio metu. Taip pat nebūtų gražu, jei publikuotumėte savo nuotraukas, kuriose jūs apsinuoginęs ar su alaus bokalu. Reiktų pagalvoti ne tik apie save ir apie tuos žmones, kurie gali pamatyti tą informaciją.
„Mes, personalo specialistai, ieškodami žmonių, tikriname visą informaciją“, – tikino pašnekovė.
Visą laidos įrašą galite išgirsti čia.
