Psichologės Džiugintos Valeckienės teigimu, labiausiai pažeidžiami jaunuoliai tarp 14 ir 20 metų, kurie kartais apskritai netenka noro gyventi realiame pasaulyje.
14-etis Povilas jau 7 metus domisi kompiuteriniais žaidimais. „Labai mėgstu žaisti. Kompiuteryje pasileidžiu savo mėgstamiausią žaidimą – „StarCraft“. O dabar atostogos, todėl prie kompiuterio esu „prilipęs“ nuo ryto iki vakaro“, – prisipažino klaipėdietis Povilas.
Jaunasis pašnekovas pasakojo, kad gimdytojai dėl tokio jo užsiėmimo pyksta ir kartais atjungia internetą, nes jų manymu tokie žaidimai skatina smurtą realybėje. „Tačiau mano tėvai nesupranta, kad virtualiame pasaulyje aš išsikraunu, atsipalaiduoju bei turiu progos pabendrauti su bendraminčiais. Realybėje viskas sunkiau“, – teigė Povilas.
„Kompiuteris buvo mano gyvenimas. Prieš kelerius metus nesimokiau, todėl tėvai nebeleido žaisti. Buvo labai apmaudu, nes žaisdamas „Counter Strike“, jausdavausi lyg žaidimo herojus“, – sakė 20-metis klaipėdietis Laurynas.
Tačiau šio pašnekovo teigimu, žmonėms, kompiuterinius žaidimus pradėjusiems žaisti vaikystėje, labai sunku išaugti ir suvokti, kad realus gyvenimas yra visai kitoks. „Dabar dirbu, todėl laiko žaisti lieka vis mažiau. Nors, kai turiu laisvo laiko, būtinai prisėdu prie kompiuterio ir prisimenu senus gerus laikus“, – šypsodamasis aiškino Laurynas.
Vienos Klaipėdoje esančios internetinės svetainės darbuotoja Liudmila Frank pasakojo, kad valanda prie kompiuterio, kainuojanti 3 litus, neatbaido klientų, kurie čia sėdi net po kelias valandas. „Pas mus lankosi ir jauni, ir vyresnio amžiaus žmonės. Jaunimas mėgsta žaisti kompiuterinius žaidimus ypač žiemos laikotarpiu“, – sakė L.Frank.
Klaipėdos psichologai teigia, kad priklausomybė kompiuteriniams žaidimams yra tikra liga. „Sergančiajam svarbu, kad būtų gerbiama jo veikla. Taip pat labai svarbus artimas emocinis ryšys su priklausomu nuo kompiuterio asmeniu. Juk žaidimų aistruoliai savo aplinkoje nerandantys iššūkio, jį mato kompiuteriniuose žaidimuose“, – teigė D.Valeckienė. Anot psichologės, asmuo pats turi suprasti, kad jo priklausomybė nėra amžina ir grįžimas į normalų gyvenimą yra įmanomas.
