Daugiausia problemų oro uostui kilo vasarą, kai bankrutuojanti bendrovė „Star1 Holidays“, ketinusi įvykdyti 12 tiesioginių skrydžių į Turkijos kurortą Antaliją, keleivius skraidino tik penkis kartus. Birželį įmonė įvykdė tris, o liepą – du skrydžius. Paskutiniojo reiso keleiviai net nepasiekė Palangos: buvo išlaipinti Vilniaus oro uoste. Įmonei teko atlaikyti jų nusiskundimų ir kritikos laviną.
Už neįvykdytus skrydžius „Star1 Holidays“ Palangos oro uostui liko skolinga 20 tūkst. litų. „Jei įmonė skelbs bankrotą, atsidursime kreditorių eilėje. Paduoti juos į teismą nėra prasmės. Esame per daug maži, kad turėtume savo teisininką, o samdyti kainuotų brangiai“, – teigė Palangos oro uosto vyriausioji finansininkė Regina Zajančkauskaitė. Jos žodžius patvirtino ir oro uosto direktorė Jolanta Jucevičiūtė.
Keleivių – 3 proc. mažiau
Per devynis šių metų mėnesius Palangos oro uosto keleivių srautai sudarė 80 tūkst. 110 keleivių. Pernai per tą patį laikotarpį buvo 82 tūkst. 290 keleivių. Pasak R.Zajančkauskaitės, mažėjimas sietinas su tuo, kad prieš metus skrydžiai į Antaliją buvo vykdyti iki pat rugpjūčio mėnesio. Juos vykdė bendrovė „Flylal Charters“. Pernai jų keleivių srautas sudarė daugiau nei 2800.
O šiemet, Antalijos kryptimi skraidinti ėmus „Star1 Holidays“, keleivių liko kiek daugiau nei 1400. Oro uosto atstovės nuomone, didelę klaidą padarė skrydžių bendrovė „UTair“, kuri šią vasarą nutraukė skrydžius į Maskvą. „Pernai į Maskvą „UTair“ bendrovės laineriais skrido 1600 keleivių, o šiemet skrydžių į Maskvą nebeliko. Manau, kad jie padarė klaidą, nes dėl praėjusios vasaros karščių Rusijoje lėktuvai būtų buvę pilnai apkrauti“, – įsitikinusi R.Zajančkauskaitė.
Netrūko nusivylimų
Nemažai skrydžių iš Palangos oro uosto vykdžiusi bendrovė „airBaltic“ šiemet prarado dalį keleivių. Priežastys, pasak Palangos oro uosto direktorės J.Jucevičiūtės – įvairios. Visų pirma, „airBaltic“ atsisakė dalies skrydžių: „Anksčiau ši bendrovė kasdien organizavo tris reisus per Rygą, o dabar likęs vos vienas. Žmonėms nebepatogus laikas, dalis renkasi skrydžius per Kopenhagą“, – sakė bendrovės direktorė.
Kitos priežastys susijusios su paslaugų kokybe. Pasak J.Jucevičiūtės, su „airBaltic“ kompanija pasitaiko ir bagažo vėlavimo bėdų, taip pat keleivių mažėjimui įtakos turėjo ir išaugę kai kurių paslaugų įkainiai. Dėl šių priežasčių bendrovė prarado trijų mėnesių keleivių srautą.
Palangos oro uosto vadovė džiaugėsi bent tuo, jog pavyko išlaikyti skrydžių į Oslą tvarkaraštį. Laineriai šia kryptimi skraidys ir visą žiemą. Jau sudaryta bilietų rezervavimo galimybė, suderintas tvarkaraštis. Pernai skrydžiai šia kryptimi buvo nutraukti nuo spalio iki kovo.
Svajoja apie naujus maršrutus
Šiemet iš Palangos oro uosto skrydžiai vykdomi trimis kryptimis: į Kopenhaga, Oslą ir Rygą. Reorganizavus įmonę ir įsteigus pardavimų ir rinkodaros skyrių, nuspręsta ieškoti naujų rinkų. „Šiam skyriui yra suformuota užduotis įtraukti bent porą naujų maršrutų. Mūsų pagrindinė kryptis yra Vokietija. Kai egzistavo aviakompanija „Lietuva“, ji laikėsi vien iš maršruto Palanga–Hamburgas. Ten yra potencialus keleivių skaičius“, – sakė vyriausioji finansininkė.
Tokie skrydžiai iš Palangos oro uosto buvo vykdomi nuo 1993 metų, tačiau nebeliko Lietuvos vežėjų, o užsienio kompanijas prisikviesti sunku. Anot R.Zajančkauskaitės, nei viena kompanija nenori rizikuoti, nebent pasidalindama nuostolio rizika su oro uostu: „Mes esame valstybės įmonė, tad negalime dengti privačios kompanijos nuostolių.“
Šiuo metu įmonė vykdo derybas su keliomis avialinijomis. Tiesa, naujų krypčių atsiradimas kitą vasaros sezoną – nelabai reali svajonė, nes skrydžių bendrovės reisus planuoti ima prieš dvejus metus. „Tikrai galima pretenduoti į kitą traukinį 2012 metais“, – apie perspektyvas kalbėjo oro uosto atstovė.
