Rygoje gyvenanti moteris prieš kelias savaites „Rimi“ pirko bendrovėje „Juknevičiaus kompostas“ pagaminto komposto maišą. Namuose, kaip pasakojo latvė, ji įsidūrė švirkštu, kuris buvo žemės maiše.
„Kai susisiekiau su gamintoju, sužinojau, kad žemę kompostui renka miesto parkuose, todėl prekės viduje gali būti bet kas, ką žmonės išmeta, nes nėra uždarų teritorijų arba teritorijų kaime, kur žemė būtų švari nuo tokių teršalų ir net gyvybei pavojingų dalykų“, – piktinosi redakcijai parašiusi moteris.
Ji tikina, kad iš parduotuvės parsinešė nesuplėšytą, tvarkingą maišelį. „Įsitikinau, kad maišelyje nėra skylių, iš jo nebyra žemė. Todėl niekas negalėjo įdėti švirkštą į maišelį parduotuvėje arba transportuojant“, – aiškino ji.
Moteris tikino, kad po to, kai įsidūrė rastu švirkštu, kreipėsi į medikus, atlieka sveikatos tyrimus.
Gamintojai: „Tai šmeižtas!“
Nusivylusios klientės skambučio sulaukęs bendrovės „Juknevičiaus kompostas“ direktorius Andrius Juknevičius įsitikinęs, kad į pakuotes joks švirkštas negalėjo patekti ir tiesiog susidūrė su žmogumi, kuris nori apšmeižti ar pasipelnyti iš įmonės.
„Ši moteris mums skambino, pasiūlėme jai atvykti į mūsų bendrovę, pamatyti, kaip vyksta gamybos procesas, įsitikinti, kad visais įmanomais būdais užtikrinama, jog jokios pavojingos atliekos nepatektų į pakuotę. Taip pat pasiūlėme ir žemių, mūsų produkcijos katalogų. Tačiau tai jos nedomino, ji vis kalbėjo apie nuostolius, kuriuos patirs dėl sveikatos tyrimų. Čia labiau panašu į tą atvejį, kai norima pasipelnyti. Galbūt kitos įmonės taip ir daro – sumoka. Tačiau mes nemokėsime“, – aiškino bendrovės direktorius.
Anot jo, kompostas bendrovėje „Juknevičiaus kompostas“ gaminamas iš Vilniaus parkuose sugrėbiamų lapų. Reikalavimai, anot A.Juknevičiaus, yra griežti – negalima vežti užterštų lapų. Lapai yra smulkinami, rūšiuojami, galop persijojami . „Sijojami per 8 milimetrų skersmens akutes. Todėl joks švirkštas niekaip nepakliūtų“, – teigė pašnekovas.
Į kompostą, kuris brandinamas apie metus, taip pat pakliūva ir šienas, žaliosios atliekos. „Mes nesame ta įmonė, kuri perdirba atliekas – buitinės atliekos į kompostą nepakliūva“, – gynėsi A.Juknevičius. Anot jo, neatmetama tikimybė, jog švirkštas galėjo pakliūti jau pakeliui į parduotuvę: kur nors sandėlyje ar net pačioje parduotuvėje. „Pradurti maišą nėra sunku, išbandėme“, – kalbėjo direktorius.
Geras kompostas turi kvepėti mišku
Klaipėdos valstybinės kolegijos Aplinkos ir statybos inžinerijos katedros docentė, Lietuvos agrarinių ir miškų mokslo centro Vėžaičių filialo vyresnioji mokslo darbuotoja Regina Repšienė teigė, jog į namus parsinešus komposto maišelį derėtų pirma jį pauostyti, apžiūrėti tekstūrą.
„Geras, brandus kompostas turėtų skleisti malonų miško kvapą. Žemė turi būti vienalytės struktūros, minkšta ir tamsi“, – aiškino specialistė.
Anot jos, nereikia baimintis, jog kompostui kaip žaliava naudojami miestų parkuose sugrėbti lapai, smulkintos šakelės. „Nereikia bijoti, jog gaminama iš parkuose sugrėbtų lapų, tačiau kompostui jokiu būdu netinka dirvožemis, surinktas prie pat gatvių, nes į jį patenka barstymui naudojamos druskos“, – aiškino R.Repšienė.
„Kompostas – tai skirtingo mineralizacijos lygio įvairių medžiagų mišinys. Į jį patenka augalų stiebeliai, organinės liekanos, šakelės. Brandžiame komposte yra gausu bakterijų, grybų, fermentų“, – teigė docentė.
Anot jos, kompostavimas sodininkams žinomas nuo seno. Tačiau šiuolaikiniam žmogui neretai trūksta žinių, kaip pačiam pasigaminti kokybišką kompostą, kaip deramai sluoksniuoti, brandinti. „Kartu su kompostavimo dėžėmis žmonėms turėtų būti dalijama ir informacija, kaip ruošti kompostą“, – sakė R.Repšienė.
Į kompostą neturėtų pakliūti piktžolių sėklų, nes jos gali išbūti gyvybingos ir kelis dešimtmečius. „Ruošiant kompostą reikia žinoti, kiek turi pakliūti rudųjų atliekų – lapų, smulkintų šakelių, ir kiek žaliųjų – kaip nupjautos žolės. Santykis turėtų būti maždaug 1 ir 20“, – teigė specialistė.
