Konservatoriai siūlo referendume teikti tokią Konstitucijos pataisos formuluotę: „Niekas negali būti kartu Lietuvos ir kitos valstybės pilietis, išskyrus Lietuvos pilietį nuo gimimo, emigravusį į Europos Sąjungos ar Šiaurės Atlanto Sutarties Organizacijos valstybę narę ir įgijusį jos pilietybę, taip pat kitais įstatymo numatytus atskirais atvejais“.
Pasak konservatorių, tokia formuluotė užkirstų kelią galimoms grėsmėms, nes „masinis dvigubos pilietybės įteisinimas Lietuvoje pagal tarptautinę teisę sukeltų laisvo nuo kitų valstybių įtakos valstybinės valdžios formavimo ir nacionalinio saugumo problemų“.
„Kadangi tautos sprendimu Lietuva yra įstojusi ir integravusis į NATO ir ES, o bet kieno ir bet kokiu būdu integraciją į posovietinę erdvę draudžia Lietuvos Konstitucinis įstatymas, šiuo pasiūlymu siekiama nustatyti išimtinę kiekvieno Lietuvos piliečio nuo gimimo, emigravusio į bet kuriai iš šių organizacijų priklausančią valstybę narę ir įgyjančio tos valstybės pilietybę privilegiją išsaugoti Lietuvos pilietybę“, – siūlymą paaiškina konservatoriai.
Jie pažymi, kad antroji formuluotės dalis „kitais įstatymo numatytais atskirais atvejais“ skirta užsieniečiams, kuriems pilietybė suteikiama išimties būdu, atitinka tai, kas dabar galioja, tik Lietuvai nusipelnę asmenys (pvz., menininkai, sportininkai) galėtų išsaugoti savo valstybės pilietybę.
Seimas po pritarimo yra pritaręs nutarimo projektui dėl pasiūlymo kartu su prezidento rinkimais 2014 metais rengti referendumą dvigubos pilietybės klausimu. Referendumui dėl Konstitucijos keitimo siūloma formuluotė: „Pritariu, kad Lietuvos Konstitucijos 12 straipsnio antroji dalis būtų išdėstyta šitaip: Lietuvos Respublikos pilietis gali būti ir kitos valstybės piliečiu“. Tokį siūlymą kai kurie politikai sukritikavo kaip pernelyg platų.
Šiuo metu Konstitucija numato, kad išskyrus įstatymo numatytus atskirus atvejus, niekas negali būti kartu Lietuvos ir kitos valstybės pilietis. Šis straipsnis įrašytas Konstitucijos pirmajame skirsnyje, kurio nuostatos gali būti keičiamos tik referendumu. Konstitucijos nuostatą dėl pilietybės galima pakeisti, jeigu referendume tam pritartų daugiau kaip pusė piliečių, turinčių rinkimų teisę ir įrašytų į rinkėjų sąrašus.
Prezidentė Dalią Grybauskaitė šių metų pradžioje kreipėsi į Konstitucinį Teismą prašydama išaiškinti, ar galima nekeičiant Konstitucijos tik įstatymu nustatyti, kad po Nepriklausomybės atkūrimo 1990 metų kovo 11 dieną išvykę ir kitos šalies pilietybę įgavę asmenys išsaugotų ir Lietuvos pilietybę.
Konstitucinis Teismas atsakė neigiamai, atsižvelgdamas į ankstesnę doktriną, jog dvigubos pilietybės atvejai turi būti ypač retos išimtys, o ne paplitęs reiškinys.
Pagal dabartinį Pilietybės įstatymą, dviguba pilietybė leidžiama tiems, kurie iš Lietuvos pasitraukė iki Nepriklausomybės atkūrimo 1990-aisiais, taip pat tiems, kurie pilietybę įgijo automatiškai – gimdami arba per santuoką. Tačiau dvigubą pilietybę turintieji nuo gimimo, sulaukę pilnametystės, per trejus metus turi apsispręsti, kurią pilietybę pasirinkti.
