G.Landsbergio pasiūlytame rezoliucijos tekste išreiškiama parama ES vienybės idėjai, ES plėtrai Vakarų Balkanų bei Rytų Partnerystės šalyse. Kartu akcentuojama, kad TS-LKD nemato „prieštaros tarp lietuvybės ir europietiškumo“, pabrėžiama, kad „tik būdami europiečiai esame visiškai lietuviai“, o siekis priešinti etnišką tautiškumą ir europietišką tapatybę „daro mus ribotais, „užkampio“ lietuviais“.
Pažymima, kad Lietuva turėtų nesibaiminti „ES politikos galių plėtros į naujas sritis, tokias kaip socialinė politika, sveikatos apsauga ar švietimas“.
Tuo metu Audroniaus Ažubalio, Žygimanto Pavilionio, dėl neaiškių ryšių su „MG Baltic“ atstovais metams suspenduoto Lauryno Kasčiūno flangas siūlo akcentuoti ne europietiškumą, o tautiškumą.
„Tik būdami demokratais lietuviais mes esame europiečiais. Kalbama labai gražiai apie Europos civilizacijos vertybes, bet niekur nekalbama, iš kur tos vertybės atsirado. Mano pataisa buvo tokia: „tuo pačiu suvokiame, kad šios pamatinės ES vertybės kyla iš judėjų ir krikščioniškosios Europos civilizacijos“, – aiškino A.Ažubalis.
Konservatorių partija šeštadienį turėtų apsispręsti, kuri rezoliucija ir joje skelbiamos idėjos artimesnės partijos ateities krypčiai.
Tiki partiją jungiančia jėga
Neseniai prie TS-LKD prisijungęs istorijos mokslų daktaras Bernardas Gailius teigė, kad sunku kalbėti apie vidinį skilimą partijoje, kol nebuvo rimtų išbandymų.
„Partija turės apsispręsti. Aš tikiu, kad tai proeuropietiška partija, nes ji visada tokia ir buvo. Tai buvo partija, kuri garsiausiai ragino stoti į NATO ir ES. Būtų keista, jei dabar viso to išsižadėtų“, – sakė jis.
B.Gailiaus manymu, partijoje vykstanti diskusija yra platesnio reiškinio dalis.
Aš nedrįsčiau tvirtinti, kad artėjama prie partijos skilimo, nes visada joje buvo įvairių ir skirtingų nuomonių.
„Konservatizmas iš principo yra ne ideologija. Tai yra doktrina, kuri jungia platų žmonių spektrą. Filosofas Alvydas Jokubaitis bandė provokuojančiai klausti, kokios yra tos vertybės, kurias konservatoriai saugo. Žmonės tai skirtingai supranta ir iš to kyla vadinamieji nesutarimai.
Aš nedrįsčiau tvirtinti, kad artėjama prie partijos skilimo, nes visada joje buvo įvairių ir skirtingų nuomonių. Kažkas tuos žmonės išlaikė iki šiol ir, vadinasi, yra stipriau už tas viešas deklaracijas“, – samprotavo konservatorius.
Oponentams trūksta konkretumo
Paklaustas, kokios vertybės labiausiai skiria skirtingas rezoliucijas palaikančias TS-LKD grupes, B.Gailius teigė, kad konkrečių priežasčių nesutarti nėra.
„Būtų gerai, jei tie dalykai būtų konkretūs. Dažnai tai yra abstrakcijos, kurios esą nepatinka, bet tik pradėjus konkretizuoti problemas ir klausti, kas blogai su ta ES, ar pinigai blogai, ar keliai blogai, kas blogai – lieka nebeaišku“, – sakė istorikas.
Paminėjus tos pačios lyties santuokas, liberalų požiūrį į lyčių vaidmenis B.Gailius pabrėžė, kad tai nėra visą Europą apimantys reiškiniai.
„Toli gražu ne visos valstybės yra įteisinusios tos pačios lyties asmenų santuokas. Bendra visoms tik tai, kad visose valstybėse dėl to karštai diskutuojama“, – sakė jis ir pridūrė, kad problema šiuo atveju kyla iš to, kad valstybė vis dar registruoja santuokas ir žmonių akyse yra jų santykius patvirtinantis subjektas.
„Istoriškai nėra nei natūralu, nei savaime suprantama, kad valstybė tvirtina santuokas. Toli gražu ne visada taip buvo. Ši praktika prasidėjo netgi ne XIX, o XX amžiuje, kai atsirado civilinė santuokų registracija“, – pastebėjo jis.
„Nežinau kodėl tas santuokų klausimas yra matomas kaip Europos esminis bruožas“, – stebėjosi jis.
B.Gailius teigė, kad konservatorių pasidalijimas nėra toks aiškus faktas. Alternatyvią rezoliuciją teikianti pusė nepastebi savo idėjos artumo partijos lyderio siūlomam variantui.
„Dažnas toje diskusijoje dalyvaujantis asmuo veikia taip lyg matytų prieš save kažkokį aiškų priešininką, kažkokią grupę žmonių, kuriai oponuoja. Bet ar ta prieštaraujanti grupė iš tiesų egzistuoja? Tai galioja visoms diskusijos pusėms. Man susidaro įspūdis, kad partijoje egzistuoja plati nuomonių įvairovė. Sutariama esminiais klausimais – dėl valstybės, Konstitucijos, esminių raidos krypčių. Kai ateina laikas priimti sprendimus, paaiškėja, kad dėl to sutariama“, – sakė konservatorius.
„Kartais man atrodo, kad tiesiog žmonėms norisi bent dėl kažko nesutarti, padiskutuoti“, – kalbėjo B.Gailius.
„Viską parodo realūs veiksmai. Jei žmogus sako, kad jau šito tai nebepakęs, jau šito per daug, o kitą dieną jis ateina į tos pačios partijos institucijas ir veikia taip lyg nieko nebūtų nutikę, tai tiek ir verti tie pasisakymai“, – apie skilimo galimybę kalbėjo neseniai prie TS-LKD prisijungęs istorikas.
Politologas T.Janeliūnas apie konservatorius: „Jie net turi frakcijas savo viduje“
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojas, politologas Tomas Janeliūnas svarstė, kad diskusija TS-LKD gretose rodo vertybių ir požiūrių perskyrą.
„Tie vertybiniai skirtumai partijos viduje egzistuoja. Yra dalis konservatorių, kurie aiškiai deklaruoja stiprios nacionalinės valstybės vaidmenį ir jiems nėra jokio noro stiprinti ES kaip judančią link federacijos, norinčią perimti vis daugiau galių iš suverenių valstybių“, – kalbėjo politologas.
„Ir yra modernesnė konservatorių dalis, kurie žiūri liberaliai ir net visai palankiai į federacinės Europos idėją“, – pridūrė jis.
T.Janeliūnas pripažino, kad konservatorių viduje grumiasi liberalesni ir nacionalizmą remiantys partijos nariai.
„Jie net turi frakcijas savo viduje. Tos pozicijos nuolat išsiskiria“, – pastebėjo 15min kalbintas politologas.
Europos politiniame kontekste tokia Lietuvos dešiniųjų diskusija neatrodo unikali. T.Janeliūnas teigė, kad daugelyje valstybių panašios pozicijos konkuruoja tarpusavyje.
„To rezultatas yra tai, kad pačioje ES nėra lengva apsispręsti dėl idėjų krypties. Yra daug pasipriešinimo gilesnei integracijai. Lietuvoje šios diskusijos dar labai švelnios, kalbama atsargiai“, – sakė jis.
Politologo manymu, šioje TS-LKD rezoliucijų kovoje lemiamą žodį turės partijos lyderių pozicija.
„Esant reikalui siekti kompromiso partijos lyderiai turės demonstruoti savo lyderystę, pajungti poziciją savo naudai. Bet esant aiškiai opozicijai gali tekti daryti išlygas, kalbėti apie ES integraciją atsargiau, pripažinti grėsmes, atsižvelgti į oponentų argumentus, kad neįvyktų labai radikalūs susiskaldymai“, – svarstė jis.
T.Janeliūnas pabrėžė, kad dėl abstrakčios idėjinės diskusijos apie Europos ateitį TS-LKD skilimas negresia.
„Tai nėra toks dalykas, dėl kurio kas nors aukotų savo politines karjeras, perspektyvas, skaldytų partiją, paskui aiškintųsi, kodėl taip pasielgta. Pačioje Lietuvos visuomenėje šis klausimas nėra toks aktualus, tad ir pavieniai politikai nedegins savo tiltų atgal dėl tokių klausimų“, – darė išvadą politologas.
