Sekite 15min Google
Praėjusią savaitę M. Lingė registravo Žemės bei Valstybės ir savivaldybių turto valdymo įstatymų pakeitimus, kuriais skelbė siekiantis didinti aukcionų viešumą, ilginti registracijos į juos laiką ir naikinti registracijos mokestį, įvesti „antispekuliacinę taisyklę“.
Pagal šią taisyklę viešame aukcione daiktą įsigijęs pirkėjas, per trejus metus turtą perleidžiantis kitam asmeniui, turėtų sumokėti aukciono organizatoriui 50 proc. perleidžiant turtą gauto pelno, su tam tikromis išlygomis.
M. Lingė taip pat siūlo aukcione apriboti subjektų, kurie sklypą rengė pardavimui ar turėjo prieigą prie vidinės informacijos, dalyvavimą, laikyti aukcioną neįvykusiu, kai jame yra vienas dalyvis.
Be to, siūloma didinti aukcionų viešumą, be kita ko įpareigojant apie žemės pardavimą skelbti sklype, sudaryti galimybę registruotis į aukcioną iki jo pabaigos, naikinti aukciono registracijos mokestį, išlaidas padengiant iš laimėtojo sumokėtos sumos.
Politikas BNS sakė, kad šios pataisos nebuvo derintos Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijoje.
„Mes analizės nedarome, daugiau mažiau pasitariame. Aš ir pirmininką informavau apie ketinimą ir jo pritarimą gavau, kad pataisos būtų teikiamos“, – nurodė M. Lingė.
Komiteto pirmininkė: informuotumas – pagrindinis instrumentas
Ekonomikos ir inovacijų komiteto pirmininkė J. Rojaka BNS sakė, kad siūlymai griežtinti valstybės turto aukciono tvarką atliepia realią skaidrumo stokos ir nepakankamai konkurencingo proceso problemą.
„Ypač kai mes kalbame apie valstybės turtą, iš tikrųjų šita problema egzistuoja, ji yra reali. Natūralu, kad ir visuomenė, ir bendruomenė tikisi, kad turtas būtų parduodamas labai skaidriai, viešai, aiškiai ir už rinkos kainą, nepaliekant erdvės interpretacijoms arba užkulisių susitarimams, kurių, deja, pasitaiko“, – kalbėjo politikė.
„Bet procedūrų griežtinimas savaime nereiškia padidėjusio skaidrumo. Ir jeigu taisyklės bus pernelyg sudėtingos, tai konkurencijos daugiau tikrai neatsirastų. Priešingai, tai galėtų tapti dar vienu biurokratiniu trukdžiu, kuris ne tik nedidintų, o mažintų konkurenciją“, – pridūrė ji.
M. Lingės siūloma „antispekuliacinė taisyklė“, pasak J. Rojakos, iš pirmo žvilgsnio užkirstų kelią spekuliacijoms valstybiniu turtu, bet joje politikė pasigenda balanso.
„Aš bandau įsivaizduoti priešingą situaciją, kai perki turtą ir kažkas nutinka, ir per trejus metus tas turtas nuvertėja. Tai niekas tau negrąžintų iš biudžeto. (...) Balanso čia yra mažai, sakyčiau“, – sakė komiteto vadovė.
Jos teigimu, informuotumas yra pagrindinis instrumentas, kuriuo būtų galima mažinti spekuliacijas.
„Jeigu informacija būtų pasiekiama visiems, ūpas spekuliacijai būtų gerokai mažesnis ir konkurencija būtų gerokai didesnė. Aš siūlyčiau ieškoti balanso smarkiai stiprinant ir skaidrinant procesus, ne reguliuojant tam tikrus saugiklius“, – kalbėjo J. Rojaka.
„Neabejoju, kad įvairūs scenarijai (komitete – BNS) būtų nagrinėjami ir reikėtų pažiūrėti sistemiškai, kiek tokių apskritai įvykių yra ir kokia būtų galima nauda“, – pridėjo politikė.
„Suprantu, kur lenkia Lingė“
J. Rojakos pavaduotoja Ekonomikos ir inovacijų komitete socialdemokratė Birutė Vėsaitė neatmetė, kad valstybinio turto aukcionus „šiek tiek“ reikėtų sugriežtinti.
„Nors jau to valstybės turto nebedaug kur yra parduoti, tai aš suprantu, kur lenkia Lingė“, – sakė politikė, referuodama į viešumoje aptartą premjero Mindaugo Sinkevičiaus sėkmę valstybinės žemės aukcione.
„Reikia pasiimti statistiką, pasiimti duomenis, paanalizuoti juos. Jeigu iš tikrųjų yra problemų, gal dalinai ir galima būtų pritarti (siūlymams – BNS), bet politikavimo elemento taip pat yra“, – teigė B. Vėsaitė.
Ji akcentavo, kad kai kuriais atvejais valstybės turtas, ypač savivaldybėse, nėra patrauklus, ir griežtesnė aukcionų tvarka galėtų užkardyti turto pardavimą.
„Na, iš tikrųjų nėra jis patrauklus, tad kartais džiaugiamasi, kad atsirado apskritai pirkėjas. Tai ar mes nesustabdytumėm šitokiu būdu?“ – sakė politikė.
„Jeigu neatsirado daugiau pirkėjų, ko gero, aš nestabdyčiau, nes tikrai kartais visiškai beviltiški būna aukcionai. Mes sustabdytumėm ir savivaldybių procesus, kurios nori atsikratyti tuo turtu, kuris bado akis kai kada. Taigi iš kelių pusių reiktų pasvarstyti klausimą“, – nurodė B. Vėsaitė.
Savo ruožtu M. Lingė BNS pabrėžė, kad pataisų projektas turi dvigubą atskaitos tašką.
„Jonavos atvejis yra labiau iliustracija, bet problema yra daug gilesnė, ir STT savo vertinimą buvo pateikusi“, – sakė parlamentaras.
M. Lingė remiasi 2024-ųjų Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) ataskaita, parodžiusia, kad 44 proc. atvejų valstybės ar savivaldybės turtas parduodamas už pradinę kainą aukcione dalyvaujant vieninteliam dalyviui.
Pranešime konservatorius taip pat teigė, kad aukcionų reguliavimą verčia keisti premjero sėkmė, kai 2024 metais Jonavoje valstybinį sklypą už 11,6 tūkst. eurų įsigijęs vienintelis aukciono dalyvis M. Sinkevičiaus nepraėjus metams jį pardavė už 55 tūkst. eurų.
Anot M. Lingės, tai diskredituoja pasitikėjimą valstybinės žemės aukcionais.
„Kai valstybės turtas parduodamas be konkurencijos ir netrukus perparduodamas su milžinišku pelnu, pralaimi kiekvienas mokesčių mokėtojas. Tokie atvejai meta šešėlį ant visų, kurie dirba sąžiningai“, – teigė politikas.
Jis viliasi pataisas Seimui pateikti rudens sesijos pradžioje. Pakeitimų įsigaliojimas projektuose numatomas nuo kitų metų.