Parlamentaro teigimu, dabar galiojantys teisės aktai nustato galimybę dviem svarbiausiems šalies pareigūnams turėti valstybės išlaikomas rezidencijas, tačiau nenumato prievolės jose apsigyventi įgaliojimų laikotarpiu.
„(...) todėl susiduriama su situacijomis, kai prezidentas ar ministras pirmininkas atsisako gyventi valstybės paskirtose rezidencijose. Tokia situacija demonstruoja nepagarbą šalies institucijoms, į kurias aukščiausi valstybės pareigūnai buvo išrinkti ar paskirti“, – aiškinamajame rašte teigia M. Maldeikis.
Anot jo, apsisprendimas gyventi ne rezidencijoje sukelia abejonių dėl aukščiausių šalies pareigūnų saugumo užtikrinimo.
„Rezidencijos įrengiamos užtikrinant maksimalų galimą saugumą, gyvenant kitose patalpose tokio pat lygio saugumo užtikrinimas objektyviai nėra galimas, nesant tinkamos infrastruktūros“, – tvirtina parlamentaras.
Be to, anot jo, aukščiausiems pareigūnams palikta galimybė pasirinktinai nuspręsti dėl gyvenamosios vietos reikalauja daug lėšų įrenginėjant papildomus apsaugos postus, stebėjimo kameras prie jų gyvenamųjų vietų, apsunkina Vadovybės apsaugos tarnybos pareigūnų darbo sąlygas.
Politiko teigimu, ši prievolė turėtų būti nustatyta jau kitąmet išrinktam prezidentui ir paskirtam Vyriausybės vadovui.
Premjero ir prezidento rezidencijos yra įrengtos Vilniaus pakraštyje, Turniškėse. Teritorija, kur jos stovi, yra aptverta, saugoma.
Prezidentu 2019 metais išrinktas Gitanas Nausėda atsisakė kraustytis į Turniškes. Jis liko gyventi savo namuose Pavilnyje, ties Pučkorių atodanga.
Prezidentūra tuomet teigė, kad toks sprendimas priimtas įvertinus rezidencijos atnaujinimo kainą.
Premjerė Ingrida Šimonytė 2021 metų sausį persikėlė gyventi į vyriausybinę rezidenciją Turniškėse. Tuo metu jos pirmtakas Saulius Skvernelis į rezidenciją nesikėlė, eidamas šias pareigas jis gyveno savo name Vilniaus rajone, Smiglių kaime.
