37 parlamentarų pasirašytame prašyme rašoma, kad toks imunitetas būtų viena iš efektyviausių garantijų, jų teigimu, suteikiančių prielaidą užtikrinti realų valdžių padalijimo principą.
Tai pakomentuoti prašytas A.Paulauskas sakosi, kad nėra tokio kreipimosi iniciatorius ir jam tik buvo duota jį pasirašyti, nors kreipimesi jis nurodytas kaip Seimo narių grupės atstovas.
„Aš tik žinau, kad man kartu su visais kitais pateikė pasirašyti. Pasižiūrėjau, kad pats klausimas, aš manau, yra logiškas“, – teigė A.Paulauskas.
Tuo tarpu, pasak Konstitucinės teisės eksperto Vytauto Sinkevičiaus, imunitetas juridiniams asmenims, taip pat ir partijoms, niekur nenumatomas.
„Juridiniams asmenims Konstitucija imuniteto nenumato. Jeigu turėtų imunitetą, galėtų susidaryti tokia situacija, kad politinė partija propaguoja tautinę nesantaiką, ragina jėga pakeisti konstitucinę santvarką, nuversti teisėtai išrinktą valdžią ir ji turi imunitetą. Vadinasi, jos negalima patraukti atsakomybėn“, – aiškino konstitucinės teisės specialistas
Kreipimąsi pasirašę Seimo nariai taip pat teigia konkrečiai nepamenantys, kas buvo tokio kreipimosi iniciatorius, tačiau sutinka, kad tai galėjo būti darbietis Artūras Paulauskas. Galutinį tašką šioje istorijoje padėjo Konstitucinis teismas, atsisakęs nagrinėti parlamentarų prašymą. Savo sprendimą jis motyvavo ir tuo, kad Konstitucijoje yra įtvirtinti imunitetai ir jokie kiti asmenys, dirbantys institucijose, per kurias vykdomos valstybės funkcijos, pagal Konstituciją neturi minėtų imunitetų.
Imunitetams partijoms nesuteikiamas nei vienoje ES valstybėje. Šiuo metu baigiama nagrinėti Darbo partijos vadinamosios juodosios buhalterijos byla.
