Tokį išaiškinimą prezidentės prašymu Konstitucinis Teismas paskelbė atsižvelgdamas į ankstenę doktriną, jog dvigubos pilietybės atvejai turi būti ypač retos išimtys, o ne paplitęs reiškinys.
„Dvigubos (daugybinės) pilietybės atvejai turi būti tokios pilietybės draudimo išimtis, o ne taisyklė“, – rašoma KT pranešime spaudai.
Toks išaiškinimas reiškia, kad naujosios kartos emigrantai dvigubą pilietybę galėtų turėti, tik jei referendumu būtų pakeista Konstitucija.
„Referendumu nepakeitus Konstitucijos 12 straipsnio 2 dalies, įstatymu negali būti nustatytas prezidentės nurodytas teisinis reguliavimas“, – teigia KT, atsakydamas į prezidentės klausimą dėl dvigubos pilietybės išvykusiems po Nepriklausomybės atkūrimo.
Manoma, kad pasaulyje gyvena apie milijonas lietuvių kilmės žmonių. Tarptautinės migracijos organizacijos Vilniaus biuro duomenimis, 2001-2010 metais iš Lietuvos emigravo 337 tūkst. gyventojų.
Pagal dabartinį Pilietybės įstatymą, dviguba pilietybė leidžiama tiems, kurie iš Lietuvos pasitraukė iki Nepriklausomybės atkūrimo 1990-aisiais, taip pat tiems, kurie pilietybę įgijo automatiškai – gimdami arba per santuoką. Tačiau dvigubą pilietybę turintieji nuo gimimo, sulaukę pilnametystės, per trejus metus turi apsispręsti, kurią pilietybę pasirinkti.
Prezidenės patarėja: KT išaiškinimas nesuteikia pagrindo suteikti Lietuvos pilietybę I.Tobias
Prezidentės Dalios Grybauskaitės patarėja sako, kad trečiadienį paskelbtas KT išaiškinimas nesuteikia pagrindo išimties tvarka suteikti Lietuvos pilietybę amerikietei šokėjai ant ledo Isabellai Tobias, kuriai būtinas Lietuvos pasas, kad su Deividu Stagniūnu galėtų atstovauti Lietuvai Sočio olimpinėse žaidynėse.
„Kadangi turi būti ypatingi neginčijami esami nuopelnai, o ne būsimi, ir integravimasis į Lietuvos visuomenę, tai pagal dabar galiojantį teisinį reguliavimą sprendimas liktų toks pats“, – žurnalistams sakė Indrė Pukanasytė po KT posėdžio.
Pilietybei išimties tvarka būtini ypatingi nuopelnai, bet kalbos ir gyvenimo trukmės kriterijai gali būti palengvinti
Įstatymu negalima keisti nuostatų, kad Lietuvos pilietybė išimties tvarka gali būti suteikiama tik tokiam asmeniui, kuris turi ypatingų nuopelnų valstybei ir yra integravęsis į visuomenę, bet reikalavimams dėl lietuvių kalbos mokėjimo ir nuolatinio gyvenimo gali būti numatomos išimtys, trečiadienį išaiškino KT.
Kaip sakė teismo pirmininkas Romualdas Kęstutis Urbaitis, pilietybės suteikimui išimties tvarka galima numatyti kitokius pagrindus nei suteikiant pilietybę natūralizacijos pagrindu – juo Lietuvos pilietybę gali gauti asmenys, kurie pastaruosius 10 metų gyveno Lietuvoje, išlaiko lietuvių kalbos egzaminą ir atitinka kitus kriterijus.
„Suteikimas išimties tvarka pilietybės yra kaip išimtis iš natūralizacijos pagrindo, iš natūralizacijos proceso, tai yra palengvintas suteikimas pilietybės. Įstatymo leidėjo diskrecija arba nustatyti tokius pagrindus, arba jis gali ir nenustatyti tokių pagrindų“, – po teismo sprendimo paskelbimo paaiškino sakė R.K.Urbaitis.
Prezidentė Dalia Grybauskaitė į Konstitucinį Teismą kreipėsi po to, kai vasario mėnesį jos sprendimas nesuteikti Lietuvos pilietybės I.Tobias sukėlė daug diskusijų viešojoje erdvėje.
Nesuteikti amerikietei Lietuvos pilietybės rekomendavo ir Pilietybės reikalų komisija.
I.Tobias ir D.Stagniūnas ne kartą svarbiausiu savo tikslu vadino 2014 metų Sočio olimpines žaidynes. Tačiau čiuožti pora būtų galėjusi tik jei JAV pilietė I. Tobias būtų gavusi Lietuvos pilietybę. Pernai Europos dailiojo čiuožimo čempionate pora iškovojo 9-ąją vietą.
Pasak I.Pukanasytės, svarstant dėl pilietybės I.Tobias nuolatinio gyvenimo Lietuvoje ir kalbos mokėjimo kriterijai nebuvo vertinami kaip patys svarbiausi.
„Ji negyveno nuolat Lietuvoje, bet iš jos to ir nebuvo reikalaujama. Buvo žiūrimas bendras jos ryšys su Lietuva, ir buvo sprendimas, kad Tobias nėra integravusis“, – sakė prezidentės patarėja.
„Nebuvo žiūrima, kad ji šnekėtų visiškai laisvai bet kuria tema. Yra protingumo kriterijus – kad žmogus suprastų ir galėtų atsakyti į elementarius klausimus“, – teigė I.Pukanasytė.
Jos nuomone, po KT išaiškinimo įstatymo pataisos nėra būtinos.
