2015-12-29 13:11

Konstitucinis Teismas pasisakys dėl generalinio prokuroro atleidimo

Konstitucinis Teismas (KT) trečiadienį skelbs nutarimą byloje dėl metinių valstybės institucijų veiklos ataskaitų svarstymo Seime, taip pat generalinio prokuroro atskaitomybės ir atleidimo. Šiuos klausimus KT nagrinėjo sujungęs dviejų Seimo narių grupių prašymus, pranešė Teismas.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas / Juliaus Kalinsko / 15min nuotr.

KT pasisakys dėl Seimo statuto nuostatų, pagal kurias Seimas įvertina savo skiriamų arba paskyrimui pritarimą gavusių vadovų ataskaitas, o nepritaręs gali imtis iniciatyvos pareikšti jiems nepasitikėjimą, arba – siūlyti vadovą atleisti prezidentui.

Taip pat Teismas vertis Prokuratūros įstatymo nuostatų, pagal kurias generalinis prokuroras už prokuratūros veiklą atsiskaito prezidentui ir Seimui ir gali būti atleistas Seimo siūlymu, atitiktį Konstitucijai.

Viena iš Seimo narių grupių abejoja, ar Seimui Konstitucija suteikia galių imtis iniciatyvos dėl institucijos vadovo, kurį skiria prezidentas, atleidimo. Taip pat keliamas klausimas, ar nepritarimas metinei veiklos ataskaitai gali tapti pagrindu pradėti svarstyti vadovo atleidimą, nes pagal Konstituciją valstybės institucijos vadovo atleidimas pareiškus jam nepasitikėjimą nesiejamas su visos institucijos veiklos ataskaita, jos svarstymu ir balsavimu dėl jos.

Pasak grupės parlamentarų, ginčijamu teisiniu reguliavimu sudarytos prielaidos keisti valstybės institucijų vadovus kiekvieną kartą, kai pasikeičia parlamentinė dauguma, o tai neatitinka teisinio tikrumo ir teisėtų lūkesčių apsaugos principų, taip pat pažeidžia teisėsaugos institucijų depolitizavimo principą.

Taip pat jie laikosi pozicijos, kad pagal Konstituciją negali būti nustatytas ir toks teisinis reguliavimas, pagal kurį valstybės valdžios institucijoms suteikti įgaliojimai sudarytų prielaidas suvaržyti prokurorų nepriklausomumą, kištis į jų veiklą ir daryti įtaką, taip pat kvestionuojamas generalinio prokuroro atsiskaitymas Seime.

Prašyme nurodoma, kad pagal įtvirtintą teisinį reguliavimą generalinį prokurorą galima atleisti bet kuriuo momentu, dėl bet kokių aplinkybių ir motyvų ar netgi jų nesant, jeigu yra viena sąlyga – Seimo siūlymas atleisti generalinį prokurorą.

Antrajame prašyme teigiama, kad ginčijamu teisiniu reguliavimu sudaromos prielaidos atleisti generalinį prokurorą iš pareigų nepasibaigus jo įgaliojimų terminui bet kuriuo metu, be aiškios priežasties ir nesant jokio teisinio pagrindo, ir taip pažeidžiama Konstitucijoje įtvirtinta generalinio prokuroro atleidimo tvarka.

Seimas yra priėmęs įstatymo pataisą, kuria plečiami Seimo įgaliojimai atleidžiant generalinį prokurorą. Šalies vadovė Dalia Grybauskaitė ją vetavo, tačiau parlamentarai prezidentės veto atmetė ir įstatyme įrašė nuostatą, kad generalinį prokurorą prezidentas gali atleisti  Seimo siūlymu.

Be to, parlamentarai yra priėmę Seimo statuto pataisą, kuri leidžia nepritarus Generalinės prokuratūros veiklos ataskaitai siūlyti prezidentei atleisti generalinį prokurorą.

2014 metų sausį KT jau yra paskelbęs, kad Seimas negali iš generalinio prokuroro reikalauti ataskaitos, kuriai reikėtų parlamento ar Vyriausybės pritarimo, nes tai prieštarauja prokuroro nepriklausomumui.

Lietuvos Konstitucija numato, kad generalinį prokurorą skiria ir atleidžia prezidentas Seimo pritarimu.

Pranešti klaidą
Sėkmingai išsiųsta
Dėkojame už praneštą klaidą