Pareiškėja – Vyriausybės atstovė – prašo išaiškinti šio nutarimo nuostatą, kad siekdamas, jog praradimai, atsiradę dėl senatvės pensijų mažinimo, nebelikus minėtos ypatingos situacijos būtų per protingą laikotarpį teisingai kompensuoti, įstatymų leidėjas turi nepagrįstai nedelsdamas įstatymu nustatyti esminius sumažintų pensijų kompensavimo elementus (pagrindus, dydžius ir pan.), kuriais remiantis turėtų būti parengta sumažintų pensijų kompensavimo tvarka, taip pat minėto nutarimo nuostatą, kad šiuos sumažintų pensijų kompensavimo elementus įstatymu turi nustatyti įstatymų leidėjas ir kad tik taip suprantamas šis teisinis reguliavimas neprieštarauja Konstitucijai.
Konstitucinio Teismo prašoma išaiškinti, ar šios nuostatos reiškia, kad tik įstatymų leidėjas turi diskreciją nustatyti, kada ir kokia tvarka gali būti kompensuoti dėl Konstitucijai prieštaraujančiu pripažinto teisės akto patirti praradimai, ar kad sprendimai, kaip išmokėti sumas, susidariusias dėl praeityje taikyto prieštaraujančio Konstitucijai teisės akto, gali būti priimami atitinkamiems teismams priėmus sprendimą kompensuoti praradimus.
Vyriausybės atstovė taip pat prašo išaiškinti, ar minėta Konstitucinio Teismo nutarimo nuostata „per protingą laikotarpį teisingai kompensuoti, įstatymų leidėjas turi nepagrįstai nedelsdamas įstatymu nustatyti esminius sumažintų pensijų kompensavimo elementus (pagrindus, dydžius ir pan.)“ reiškia, kad nepriemokų grąžinimas gali būti atidėtas ir nustatant pagrindinius sumažintų pensijų kompensavimo elementus pensijų nepriemokų grąžinimas gali būti išdėstytas per tam tikrą laikotarpį, siekiant užtikrinti asmenų teisėtų lūkesčių apsaugą ir kartu dar labiau nepabloginti esamos finansinės padėties.
