-35% metinei prenumeratai. Maža kaina - didelė vertė.
Išbandyti
Maža kaina - didelė vertė. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti
2019 01 29 /13:38

A.Širinskienė KT gynė referendumo su dviejų savaičių pertrauka idėją: Seimas turi teisę nuspręsti

Seime priimtas sprendimas balsuoti referendume dėl dvigubos pilietybės dvi dienas su dviejų savaičių pertrauka atsidūrė Lietuvos Respublikos Konstituciniame Teisme. Sprendimo oponentai vieną po kito vardino galimus rinkimų pažeidimus ir tokio siūlymo spragas bei pabrėžė neatitikimą Konstitucijai.
Agnė Širinskienė
Agnė Širinskienė / Juliaus Kalinsko / 15min nuotr.

Antradienį Konstituciniame Teisme žodinio proceso tvarka pradėta svarstyti byla dėl Seimo nutarimo nuostatos, pagal kurią balsavimas privalomajame referendume dėl dvigubos pilietybės turi vykti dvi dienas su dviejų savaičių pertrauka, atitikimo Konstitucijai.

Pirmoji referendumo diena vyktų gegužės 12 d., o antroji – 26 d. Referendumo laikas priderintas prie prezidento rinkimų.

Šiam Seimo sprendimui Konstituciniame Teisme oponuoja socialdemokratas Julius Sabatauskas ir konservatorius Stasys Šedbaras. Seimo sprendimą palaikė Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkė, „valstietė“ Agnė Širinskienė.

S.Šedbaras: turi būti atsižvelgiama į Konstituciją kaip į visumą

S.Šedbaras teigė, kad toks pasirinktas referendumo būdas neatitinka Konstitucijos. Jo aiškinimu, referendumas turi vykti vadovaujantis nepertraukiamumo principu.

„Svarbiausi tautos ir valstybės klausimai sprendžiami referendumu ir ketvirtoji norma teigia, kad referendumo vedimo tvarką nustato įstatymas. Kai kurie pasakytų, kad Seimas laisvas nustatyti referendumo tvarką, bet aš sakyčiau, kad turi būti atsižvelgiama į Konstituciją kaip visumą, į tam tikrų dalių sureikšminimą“, – sakė jis.

S.Šedbaras pabrėžė, kad referendume sprendžiant Konstitucijos keitimo klausimą vykdoma jos, kaip vientiso akto, kaita.

„Jos (Konstitucijos) gerumą lemia tai, kad ji yra susitarimo rezultatas ir yra kietosios, vientisos formos. Tad nuostatų keitimas referendumo būdu neturi kelti abejonių“, – aiškino Seimo sprendimui oponuojantis konservatorius.

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Stasys Šedbaras
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Stasys Šedbaras

„Balsuojantis pirmąją dieną ir po dviejų savaičių žmonės atsidurtų visiškai skirtingoje teisinėje situacijoje. Jie būtų veikiami įvairių visuomenės nuomonės formuotojų. Uždrausti politinės agitacijos nebūtų įmanoma“, – kalbėjo jis. „Neatėjusieji pirmąją dieną rinkėjai patirs neišvengiamą spaudimą eiti balsuoti“, – pridūrė S.Šedbaras, pažymėdamas, kad nebalsuoti taip pat yra rinkėjo teisė.

S.Šedbaras svarstė, kad būtų labai sunku užtikrinti balsų saugojimą ir atsikratyti abejonių, kad šis procesas vyktų sklandžiai.

„Nematau problemų, kad vyktų dvi dienas, tris dienas iš eilės. Turime tokią tradiciją Europos Sąjungos referendumo, bet negali būti nusižengiama teisinės valstybės principams, tų asmenų, kurie ateis balsuoti, lygiateisiškumo principams“, – įžanginę kalbą baigė jis.

J.Sabatauskas: „Kas vyks tas dvi savaites?“

J.Sabatauskas priminė, kad Konstitucijos pirmasis skirsnis keičiamas tik referendumu. Jis pabrėžė, kad Seime buvo bandymų sumažinti net referendumo kartelę.

„Iki šiol vykusiuose referendumuose buvo aiškiai išreikšta piliečių valia“, – konstatavo J.Sabatauskas, primindamas, kad demokratinėje valstybėje turi būti nustatomos tokios procedūros, kad „nebūtų galima suabejoti tautos valia“.

„Pažiūrėkime, kas atsitiko, po to, kai Seimas priėmė sprendimą dėl referendumo paskelbimo. Po to, buvo priimtas naujos redakcijos referendumo įstatymas, kuriame mes jau kalbame apie dviejų dienų balsavimą su dviejų savaičių pertrauka, bet aš pažymėčiau, kad jame piliečiai galės balsuoti išankstiniame balsavime penkias dienas iki gegužės 12 dienos“, – pastebėjo jis.

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Julius Sabatauskas
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Julius Sabatauskas

Socialdemokratas atkreipė dėmesį, kad pirmąją dieną balsavusiųjų piliečių nuomonė jau bus daugiau ar mažiau žinoma po dviejų savaičių balsuosiantiems.

„Toks dalykas rinkimų dieną traktuojamas kaip grubus agitacijos įstatymo pažeidimas. Kas vyks tas dvi savaites?“, – retoriškai klausė jis. „Demokratinėje valstybėje turi būti skaidrios ir aiškios procedūros. Pagal šitą siūlymą siekiama rezultatą pasiekti bet kokia kaina“, – kalbėjo J.Sabatauskas.

A.Širinskienės paklaustas, kokie teisinės valstybės principai pažeidžiami tokiu Seimo siūlymu, S.Šedbaras pastebėjo, kad viena pamatinių demokratinės valstybės vertybių yra balsavimo proceso sąžiningumas ir skaidrumas.

Paklaustas, ar Seimo galimybė nuspręsti, kiek dienų trunka referendumas, atitinka konstitucingumo principus, S.Šedbaras teigė, kad visų pirma svarbu, kad referendumo balsavimo dienos sektų viena po kitos, o jų skaičius „užtikrintų tikrosios piliečių valios išraišką“.

„Viena diena būtų idealiausia. Tradicijoje turėjome ir dvi dienas – didesnių problemų nekilo. Bet su kiekviena papildoma diena atsiranda galimybė daryti vis didesnį poveikį. Ar mūsų rinkimų sistema tikrai pajėgi tris, keturias ar penkias dienas užtikrinti informacijos nenutekėjimą, jos saugumą?“, – retoriškai klausė konservatorius.

J.Sabatauskas pabrėžė, kad dvi dienas vykęs referendumas dėl stojimo į ES buvo labai svarbus. „Tai ne tik jungimasis į tam tikrą sąjungą, kuris nereiškė suvereniteto ir nepriklausomybės praradimo, bet tai buvo dalies funkcijų delegavimas dariniui, kur mes jau sprendžiame su kitais nariais“, – aiškino socialdemokratas.

Jis priminė „Brexit“ referendumą Jungtinėje Karalystėje, teigdamas, kad tuo atveju būtų pravertusi antra diena, nes „dalis balsavusiųjų kitą dieną atsibudo kaip kankinami pagirių“.

Siūlymo oponentai pripažino, kad įtarimų dėl sprendimo racionalumo kelia ir tai, kad referendumas skelbiamas likus žymiai mažiau nei metams (praėjusių metų spalio 18 d.) iki balsavimo. „Prasidėjus procesui negalima keisti teisinio reguliavimo“, – konstatavo J.Sabatauskas.

A.Širinskienė: Seimas gali nutarti, kiek dienų vyks referendumas

A.Širinskienė teigė, kad referendumo trukmė apibrėžiama referendumo įstatyme, pasakant, kad jis gali trukti ilgiau nei vieną dieną. Jos teigimu, Seimas savo nutarimais gali nuspręsti, kiek dienų turėtų vykti referendumo balsavimas.

„Pareiškėjas referendumo nepertraukiamumo principą kildina ne iš konkrečių nuostatų, o iš patirties“, – tikino Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos atstovė.

„Galima daryti išvadą, kad konkrečiais pareiškėjo nurodytais atvejais buvo tiesiog Seimo pasirinkimas skelbti referendumą vieną ar daugiau dienų“, – sakė A.Širinskienė.

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Agnė Širinskienė
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Agnė Širinskienė

Ji pabrėžė, kad balsuojančiųjų lygiateisiškumo principui didelė grėsmė nekyla, nes „informacijos ar įvairių pasisakymų yra net ir kai referendumas vyksta tą pačią dieną“.

„Išankstinio balsavimo metu leidžiama net ir reklama“, – priminė ji, atremdama oponentų argumentus, kad dviejų savaičių pertrauka suteiks galimybę vėliau balsuojantiems turėti daugiau informacijos.

A.Širinskienė teigė, kad dėl rinkimų rezultatų ar galimų pažeidimų abejonės viešojoje erdvėje visada keliamos, tad argumentai, kad balsavimo pertrauka sukels papildomų abejonių rezultatais, nėra reikšmingi.

„Seimas priėmė nutarimą dėl referendumo paskelbimo, vadovaudamasis nuostata, kad referendumas gali vykti ilgiau nei vieną dieną“, – dar kartą pabrėžė ji.

A.Širinskienė pripažino, kad sunku rasti teisinių argumentų, kodėl referendumas negalėtų vykti ir tris ar daugiau dienų.

Paklausta, ar sąžininga, kad referendumams skiriamas skirtingas laikas (vieniems dvi dienos, kitiems – viena), A.Širinskienė teigė, kad referendumo dėl dvigubos pilietybės atveju Seimas rėmėsi išaiškinimu, kad dvigubos pilietybės klausimas gali būti sprendžiamas tik balsavimo referendume būdu.

Ji pritarė, kad Seimas galėtų nustatyti kriterijus, kurie skirtų, kiek dienų truktų privalomieji ar patariamieji referendumai.

Konstitucinis teismas savo sprendimą šioje byloje ketina pranešti ne vėliau nei vasario 28 d.

Šiuo metu Konstitucija numato, kad išskyrus įstatymo numatytus atskirus atvejus, niekas negali būti kartu Lietuvos ir kitos valstybės pilietis. Dvigubos pilietybės instituto išplėtimo siekia užsienio lietuviai, tačiau jie nuogąstauja, kad referendumas gali neįvykti dėl mažo aktyvumo.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Miškasodyje dalyvavę „Herbalife“ nepriklausomi partneriai pagerino savo pačių rekordą – pasodino daugiau nei 3 tūkst. medžių
Reklama
„Teleloto“ studija virs podiumu
Reklama
Šimtai vyrų kasdien susiduria su erekcijos sutrikimais ar net prostatos vėžio diagnoze – kaip to išvengti?
Reklama
Pirmą kartą per beveik penkiolika metų fiksuotas verslo ginčų augimas – ką tai reiškia verslui?
Užsisakykite 15min naujienlaiškius