„Nepaprastoji padėtis įgaliojimus veikti kariuomenei galbūt gali suteikti didesnius, bet reikia suprasti tai, kad suteikiant veiksmų laisvę kariuomenei, atsiranda tam tikri apribojimai visuomenei“, – LRT televizijos laidai „Dienos tema“ ketvirtadienį sakė A.Matutis.
„Šiuo metu kol kas turime rasti tą teisingą balansą, kiek mes norime suvaržyti savo šalies piliečių teises judėti laisvai, gyventi normalų gyvenimą“, – pridūrė KOP vadas.
Taip jis kalbėjo paklaustas, ar nepaprastosios padėties įvedimas padėtų greičiau ir efektyviau aptikti dronus, Lietuvoje kilus oro grėsmei.
Nepaprastoji padėtis Lietuvoje – išskirtinis teisinis režimas, kurio metu valstybė gali laisviau pasitelkti kariuomenę, tikrinti dokumentus bei laikinai apriboti gyventojų judėjimą, susirinkimus.
Sprendimą dėl nepaprastosios padėties priima Seimas, tarp sesijų – prezidentas.
KOP vadas pabrėžė, jog dabartinė gynybos sistema orientuota veikti taikos metu, tačiau augant incidentų skaičiui, pajėgumų kiekis regione galėtų būti perskirstytas.
„Lygiai taip pat, kaip įvykus padažnėjusiems incidentams Lenkijoje arba Rumunijoje, NATO lygmeniu pajėgumai ne tik ore, bet ir ant žemės buvo perskirstyti“, – kalbėjo A.Matutis.
Kaip rašė BNS, Utenos apskrityje ketvirtadienio popietę buvo paskelbtas oro pavojus, tai padaryta kariuomenės radarams fiksavus du įtariamus dronus. Jie po kurio laiko iš kariuomenės radarų dingo, šiuo metu vykdoma jų paieška.
Dalyje šalies teritorijos oro pavojus skelbtas ir trečiadienį.
Panašūs incidentai pastaruoju metu fiksuoti kitose Baltijos šalyse, Suomijoje.
