Praėjusiais metais Lietuvos KSI siekė 4,8 balus, t.y. buvo arčiau skaidrumo ribos – 10 balų. Anot „Transparency International“ Lietuvos skyriaus (TILS) atstovų, 2008 metų tyrimo duomenys rodo, kad Lietuva vėl grįžo į 2004 metų padėtį ir 58-ąja vieta dalijasi su kaimynine Lenkija bei Turkija.
Kaip vieną ryškiausių su korupcija besisiejančių pavyzdžių Lietuvoje TILS vadovas Rytis Juozapavičius įvardijo nacionalinio investuotojo į naują atominę elektrinę „Leo LT“ projektą.
Tuo metu kaimyninė Latvija, skirtingai nei Lietuva, šiemet pasiekė 5 balus, nors pernai abiejų šalių KSI buvo vienodi – 4,8 balo. Lietuva apskritai yra korumpuočiausia tarp Baltijos valstybių. Estija 2008-aisiais pasiekė 6,6 balo ir ne pirmus metus yra skaidriausia iš Baltijos kaimynių.
Tarp ES ir kitų Vakarų Europos šalių Lietuva ir Lenkija dalijasi 3 vietą nuo galo ir lenkia tik Bulgariją bei Rumuniją.
Anot TILS, valstybė laikoma sugebančia kontroliuoti ir pažaboti korupciją, jei jos KSI peržengia 5 balų ribą, o jei ši riba nepasiekiama, reiškia, jog šalis su korupcija kovoti kol kas nepajėgi. Lietuva patenka į antrąją grupę šalių ir nė karto nuo to laiko, kai ji dalyvauja tyrime, nebuvo peržengusi 5 balų ribos.
Kaip vieną ryškiausių su korupcija besisiejančių pavyzdžių Lietuvoje TILS vadovas Rytis Juozapavičius įvardijo nacionalinio investuotojo į naują atominę elektrinę „Leo LT“ projektą.
Kalbėdami apie kovą su korupcija Lietuvoje, TILS atstovai antradienį spaudos konferencijoje tvirtino, kad realios tokios veiklos yra labai mažai. Anot jų, „daugiausia vilčių teikia suaktyvėję Specialiųjų tyrimų tarnybos veiksmai, bet teismai dar tars savo žodį, tirdami korupcijos bylas“.
Kaip galimą aferą ir korupcijos pavyzdį jie įvardijo nacionalinio investuotojo į naują atominę elektrinę „LEO LT“ projektą.
„Tai ryškus ydingo administravimo ir blogo valdymo pavyzdys – nėra kaštų ir naudos analizės, partneris „Maxima“ pasirinktas nesvarsčius jokių alternatyvų. Profesionalus sprendimas būtų pasiūlyti visus būdus su kainomis ir tada rinktis. Yra daug organizacijų, kurios gali varžytis su „Maxima“. Šių sąlygų pažeidimas leidžia manyti, kad projektas susijęs su korupcija, panašus į didelę aferą. Jį turėtų ištirti teisėsaugos pareigūnai,“ – per spaudos konferenciją sakė TILS direktorius R.Juozapavičius.
Taip pat TILS atstovams užkliuvo korupciją, anot jų, skatinantis politinės reklamos ribojimo įstatymas.
„Reiktų atpiginti dalyvavimą politikoje – įpareigoti nacionalinius transliuotojus nemokamai transliuoti politinę reklamą. Tačiau Lietuvoje sprendimas nevakarietiškas – kaip tik uždrausta transliuoti politinius klipus. Taip gali kilti didžiausia korupcija – partijoms reikia daugiau pinigų iš verslo rinkimams, ir taip jos įsipareigoja jam dirbti“, – kalbėjo R.Juozapavičius.
Anot jo, korupcijos mažinimo sritis Lietuvoje skendi depresijoje. Tik Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) sugebėjo pažaboti korupciją savo viduje, tačiau daugiau tokių atvejų nėra.
TILS ekspertė Jolanta Aleknevičienė žurnalistams sakė, kad labiausia korumpuotas Lietuvoje yra sveikatos sektorius. Anot jos, čia labiausiai paplitusi paprastoji korupcijos forma – kyšiai, kadangi sunku atskirti, kas yra kyšis, o kas – dovana.
Kirkilas įžvelgia priešiškumą vyriausybei
Premjeras Gediminas Kirkilas sako, jog 2008 metų KSI patvirtina kovos su korupcija tęstinumo poreikį. Tačiau premjeras teigia, jog TILS esą „visuomet buvo priešiškas“ jo vadovaujamai vyriausybei.
KSI tyrimą TILS kasmet tik paskelbia, tyrimas atliekamas ir indeksas apskaičiuojamas remiantis 13 šaltinių, kuriuos sukūrė 11 nepriklausomų institucijų.
Skirtingai nei TILS vadovas Rytis Juozapavičius, nacionalinio investuotojo į naują atominę elektrinę „Leo LT“ projektą G.Kirkilas vadino „skaidriausiu projektu“.
„Tai tik reiškia, kad ir toliau reikia vykdyti antikorupcinių priemonių programą, kurią mes priėmėme. Korupcija – tai nėra reiškinys, kuris įveikiamas per vieną dieną, jis reikalauja ilgalaikės strategijos“, – BNS komentuodamas TILS paskelbto tyrimo duomenis antradienį sakė G.Kirkilas.
Premjeras teigė nesutinkąs su TILS vadovo R.Juozapavičiaus vertinimais, kad vienas ryškiausių su korupcija besisiejančių pastarųjų metų pavyzdžių – „Leo LT“ projektas.
„Aš su tuo nesutinku. Aš žinau, kad jis (R.Juozapavičius - BNS) užėmęs iš anksto tokią ideologizuotą poziciją. Aš manau, kad tai („Leo LT“ - BNS) – vienas skaidriausių projektų, niekas negali įrodyti, kad tai neskaidru. Tai daugiausia prielaidos ir kalbos, kurias skleidžia projekto oponentai. O kadangi tokias prielaidas įnirtingai skleidžia daugiausia oponentai – toks ir žmonių suvokimas“, – kalbėjo G.Kirkilas.
Anot premjero, rengiant nacionalinio investuotojo projektą, vyriausybė buvo nusamdžiusi tarptautinį banką HSBC, kurio atstovai „viename iš vyriausybės posėdžių pasakė, kad projektas yra skaidrus“.
Anot G.Kirkilo, korupcijos suvokimo indeksas nereškia realios korupcijos.
„Nematau, kur čia gali būti neskaidrumas, mes juk neprivatizavome nieko. Čia nebuvo Rytų skirstomųjų tinklų (RST) privatizavimas, čia priešingas veiksmas – valstybė perėmė jau buvusius privatizuotus Vakarų skirstomuosius tinklus (VST) ir jų kontrolę“, – aiškino G.Kirkilas.
Paklaustas, ar vis tik dėl blogėjančios korupcijos padėties atsakomybės neturėtų prisiimti ir vyriausybė, G.Kirkilas atsakė: „Atsakomybę visada reikia prisiimti, bet tai nebus veiksmai vienkartiniai – kovos su korupcija strategija turi būti ilgalaikė“.
Be to, anot G.Kirkilo, korupcijos suvokimo indeksas nereškia realios korupcijos.
„Jei tiek daug neigiamai kalbama kad ir apie minėtą „Leo LT“ projektą, tai suvokimas žmonių ir yra toks. Suvokimas dar nereiškia korupcijos. O TILS visada buvo priešiškas mūsų Vyriausybei, nors mes kvietėme juos bendradarbiauti, o jie šiame mūsų kvietime įžvelgė apgavystę ir nuo pat pradžių atsirado konfliktas“, – kalbėjo G.Kirkilas.
Prieš daugiau nei dvejus metus tapęs premjeru G.Kirkilas į savo patarėjų komandą kvietėsi dirbti TILS vadovą R.Juozapavičių, tačiau pastarasis atsisakė abejodamas tokio pasiūlymo nuoširdumu.
Skaidriausia – Danija
TI Korupcijos suvokimo indekso (KSI) 2008 metų tyrime Lietuvai skyrė 4,6 balus ir 58 vietą 180 šalių lentelėje.
Praėjusiais metais Lietuvos KSI siekė 4,8 balus, t.y. buvo arčiau skaidrumo ribos – 10 balų. Anot TILS atstovų, 2008 metų tyrimo duomenys rodo, kad Lietuva vėl grįžo į 2004 metų padėtį ir 58-ąja vieta dalijasi su kaimynine Lenkija bei Turkija.
Tuo metu kaimyninė Latvija, skirtingai nei Lietuva, šiemet pasiekė 5 balus, nors pernai abiejų šalių KSI buvo vienodi – 4,8 balo. Lietuva apskritai yra korumpuočiausia tarp Baltijos valstybių. Estija 2008-aisiais pasiekė 6,6 balo ir ne pirmus metus yra skaidriausia iš Baltijos kaimynių.
Tarp ES ir kitų Vakarų Europos šalių Lietuva ir Lenkija dalijasi 3 vietą nuo galo ir lenkia tik Bulgariją bei Rumuniją.
Anot TILS, valstybė laikoma sugebančia kontroliuoti ir pažaboti korupciją, jei jos KSI peržengia 5 balų ribą, o jei ši riba nepasiekiama, reiškia, jog šalis su korupcija kovoti kol kas nepajėgi. Lietuva patenka į antrąją grupę šalių ir nė karto nuo to laiko, kai ji dalyvauja tyrime, nebuvo peržengusi 5 balų ribos.
Kalbėdami apie kovą su korupcija Lietuvoje, TILS atstovai antradienį spaudos konferencijoje tvirtino, kad realios tokios veiklos yra labai mažai.
„Transparency International“ korupcijos suvokimo indekso tyrimas – vienas garsiausių pasaulyje korupcijos suvokimo tyrimų, pateikiantis panoraminį vaizdą, kaip įvairioms pasaulio valstybėms sekasi kontroliuoti korupcijos paplitimą tarp politikų ir valstybės tarnautojų, įvertinant padėtį vienu skaičiumi, kai 0 reiškia absoliučiai korumpuotą šalį, o 10 – labai skaidrią valstybę.
Skaidriausiomis valstybėmis šiemet pripažintos Danija, Naujoji Zelandija ir Švedija, tuo metu korumpuočiausių „lyderėmis“ tapo Somalis, Irakas, Haitis ir Mianmaras.
TILS teigimu, krito daugelio senosios Vakarų Europos šalių korupcijos lygis smuko: Prancūzijos ir Portugalijos – per 0,4 balo, Jungtinės Karalystės – per 0,7, Norvegijos – per 0,8 balo.
Šis indeksas pasaulyje skaičiuojamas jau 14 metų, o Lietuva jame dalyvauja 10 metų.
KSI 2008 buvo apskaičiuotas remiantis 13 šaltinių, kuriuos sukūrė 11 nepriklausomų institucijų. Anot TILS, šaltiniai matuoja korupcijos mastą (dažnį ir/ar kyšių dydį) viešajame ir politikos sektoriuose ir suskirsto šalis pagal rangą. Naudojami tik patys naujausi ekspertų vertinimai, kurie kasmet nedaug kinta.
Korupcijos suvokimo indekso tyrimo rezultatus A.Kubilius pavadino dabartinės valdžios fiasko.
TILS teigimu, korupcijos suvokimo vertinimus pateikia tiek vertinamose šalyse, tiek svetur gyvenantys ekspertai. Šiųmetis ekspertinis KSI vertinimas remiasi tokiais šaltiniais kaip, pavyzdžiui, „Freedom House“, Asian Development Bank (Azijos plėtros bankas), African Development Bank (Afrikos plėtros bankas), ir kitais. Vietos verslo lyderių vertinimai laikomi papildomais šaltiniais.
„Valdžios fiasko“
KSI – tai dėsningas premjero Gedimino Kirkilo vadovaujamos socialdemokratų Vyriausybės įvertinimas, teigia opozicinės Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų partijos vadovas Seimo pirmininko pavaduotojas Andrius Kubilius.
„Tai visiškas šios valdžios fiasko. To ir reikėjo tikėtis, nes nejaučiama jokios šios valdžios politinės valios korupciją mažinti. Blogiausia tai, kad Lietuva atsidūrė prastesnėje vietoje nei Latvija, nekalbant jau apie Estiją, nors kaimynai latviai daugelyje tarptautinių apžvalgų buvo vertinami kaip labiausiai linkę į korupciją iš visų Baltijos valstybių. Tai skaudus, bet tikslus mūsų dabartinės padėties įvertinimas“, – BNS antradienį sakė A.Kubilius.
Anot jo, didžiausią įtaką vertinimo blogėjimui lėmė neskaidrus nacionalinio investuotojo į naują atominę elektrinę „Leo LT“ kūrimas.
„Paprastai tariant, už tokį Lietuvos įvertinimą ir Lietuvos vardo kompromitavimą G.Kirkilas galėtų padėkoti savo draugams iš „Maximos“, – teigė konservatorių lyderis.
Tuo metu kito konservatoriaus Seimo Antikorupcijos komisijos pirmininko Rimanto Dagio nuomone, didžiausią žmonių nusivylimą lėmė valdančiosios koalicijos įvykdytas politinių partijų sutarto kovos su korupcija plano numarinimas bei neprincipingas požiūris į politikų bei pareigūnų tarnybinės etikos pažeidimus.
