Košmaras prasidėjo apie vidurnaktį. Į balkoną išėjęs maždaug trisdešimties vyras ėmė garsiai šaukti, keikti likimą. Netrukus kaimynai išgirdo, kaip vyras ėmė trankyti baldus, laužyti viską, ką rado po ranka. Pro balkoną krito ne tik patalynė, maisto produktai, bet ir šaldytuvas, indai, kėdės, lova, krūva dokumentų, knygos, rūbai.
Žmonės kelis kartus kvietė policijos pareigūnus, tačiau jų į butą niekas neįsileido. Paryčiui prie namo privažiavo ugniagesiai gelbėtojai, kurie pakilo iki devinto aukšto. Vyras dar priešinosi, tikino nieko neįleisiąs arba pats iššoks. Galop jis pasidavė ir buvo perduotas medikų globai.
„Tai buvo tikras košmaras, nemiegojo šiąnakt niekas. Jau ir anksčiau šis žmogus kėlė problemų, tačiau dar niekada jis nebuvo toks agresyvus, niekada šitaip nesielgė“, – teigė kaimynė Virginija.
Vaikščiojo naktimis
Kaimynai pasakojo, kad devintame aukšte gyvenęs vaikinas jau seniai stebino neadekvačiu elgesiu. Ligos simptomai paūmėjo, kai mirė močiutė. Iki tol jo ligą retas pastebėdavo: vaikinas turėjo vairuotojo pažymėjimą, dirbo. Pastaraisiais metais jo sveikata ėmė kelti nerimą ir kaimynams. Jis vienas slampinėjo aplink naktį, pasivaikščioti ypač mėgo naktimis. Susitikęs pažįstamus jis prašinėdavo pinigų, cigarečių. „Kartą jis paskambino mums į duris ir ėmė klausinėti, kaip mes išgyvename, kaip sugebame išlaikyti vaikus. Tokie klausimai labai glumino“, - prisiminė vienas šiame name gyvenantis vyras.
Gluminančių klausimų sulaukdavo ir moterys, dauguma jau ėmė baimintis kartu su juo kilti liftu. Vaikinas ne vienos yra paklausęs, ar jos miega vienos, ar norėtų lytinių santykių.
„Matėm, kad jis vaikštinėja aplink darželį, dažnai lipa per tvorą, jau įspėjom apie tai auklėtojas. Niekada negali žinoti, ar jis bus išgėręs vaistus ir kas jam tuo metu šaus į galvą. Iš tiesų gyvename tarsi ant tiksinčios bombos. Labai blogai, kad medikai išleidžia tokius ligonius neišgydę visiškai ir leidžia gyventi vieniems“, - nerimavo šiame name gyvenanti Virginija.
Buvo vienišas
Devintame aukšte gyvenantis vyriškis pasakojo, kad dar nelaimės išvakarėse sulaukė skambučio į duris. Atvėręs pamatė, kaip kaimynas iškrovęs savo daiktus laiptinėje. „Jis pasakė, kad kraustosi, klausė, ar mums ko nereikia. Aš liepiau jam pažiūrėti į laikrodį – buvo jau vienuolikta valanda vakaro“, - pasakojo pašnekovas.
Iš neįgalumo pašalpos gyvenęs ligonis dažnam skundėsi negalįs pragyventi. Apie tai jis prasitarė ir socialiniams darbuotojams. Kaimynai pasakojo, kad ir naktį jis garsiai šaukęs: „Kaip išgyventi“, „Kaip gauti pinigų“, „Valdžia viską atėmė“.
„Tai parodo mūsų sistemos neįgalumą. Žmonės išleidžiami ne visiškai išgydyti. Jis gyveno visiškai vienas, niekas su juo nebendravo, manau, kad tai ir lėmė šią nelaimę“, - apgailestavo kaimynystėje gyvenęs vyras.
Kol namo gyventojai ilsėjosi po košmariškos nakties, benamiai jau spėjo išnešioti dalį vertingesnio turto. Niekas nesuskubo saugoti nei dokumentų, nei ligonio turto.
