Šimkų kaime, greta Radailių, sovietmečiu veikė aerodromas, kur stovėdavo kolūkių laukus tręšiantys lėktuvėliai. Vėliau aerodromo taką ekstremalaus vairavimo įgūdžiams gerinti naudojo policijos pareigūnai. Nebenaudojama teritorija atsidūrė Turto banke.
Savivaldybę – į teismą
Šimkų kaimo gyventojai per karantiną – balandį – pamatė, kaip į gretimą sklypą atvyko vilkikas ir išpylė priekabą žvyro. „Vyras nuėjo pasikalbėti, paklausė, ar naujų kaimynų bus. Darbininkas paaiškino, kad čia atvežtas žvyras su druska ir kad čia kuriasi įmonė „Raguvilė“. Paskambinau direktoriui ir išgirdau, kad jie čia vysto didelius planus: sandėliuos biokurą, laikys akmens skaldą ir remontuos savo transportą, įkurs kontorą. Su mumis niekas nieko nederino. Ar taip galima? Teritorija labai vėjuota, tos medžio drožlės pučiamos į kiemus, jau juntame ir kvapą“, – dėstė kaimynystėje gyvenanti Danguolė Guzenkova.
Nelaukta kaimynystė suvienijo Šimkų ir aplinkinių kaimų gyventojus. Žmonės sukilo išgirdę, kad jų ramų gyvenimą sudrums vilkikai, gabenantys biokurą ir čia pat jį sandėliuojantys. Maža to, gyventojus pasiekė žinios, kad Dumpiuose leidimo perdirbti panaudotas padangas negavusi „Raguvilė“ savo planus realizuos Šimkuose.
Klaipėdos rajono gyventojai jau padavė į teismą savivaldybę, per mėnesį sklypo naudojimo būdą pakeitusią iš inžinerinio į pramonės. „Rajono bendrasis planas pramonės čia nenumatė. Čia net nėra laisvos valstybinės žemės. Negali būti tarp gyvenamųjų namų tokia veikla. Jei reikės, kreipsimės į prokuratūrą dėl viešojo intereso gynimo“, – teigė bendruomenės pirmininke tapusi D.Guzenkova.
Namai tapo „nematomi“
Gyventojus piktina, kad „Raguvilė“ pristatydama planus jų namų „nemato“ – vos už keliolikos metrų esantys pastatai esą stovi žemės ūkio paskirties sklypuose. Iki artimiausio gyvenamojo namo nurodomas atstumas – didesnis nei 200 metrų.
Kaime suformuota ir nemažai sklypų gyvenamiesiems namams statyti. Neslepiama baimė, kad atsikrausčius čia „Raguvilei“ nuvertės turtas. Į rajoną iš triukšmingos ir taršios Klaipėdos atsikraustę naujakuriai pyksta ir čia neradę ramybės.
„Stebina, kad žmonės iš tiesų susivienijo, jiems rūpi, kokioje aplinkoje gyvena, ir nežada pasiduoti. Patys mus susiranda ir nori prisijungti prie bendruomenės“, – pažymėjo D.Guzenkova.
Vienybę gyventojai pademonstravo ir praėjusią savaitę Kretingalėje, atvykę pasiklausyti „Raguvilės“ planų pristatymo. Žmonės širdo ir neslėpė priešiškumo.
Susitikime dalyvavęs rajono meras Bronius Markauskas teigė, kad šiuo metu verslas nieko nepažeidžia, teikdamas sandėliavimo paslaugas.
Iš Dumpių išvarė
Klaipėdos rajono taryba jau išreiškė griežtą poziciją, kai „Raguvilė“ bandė gauti leidimus padangų perdirbimo gamyklai Dumpiuose. Čia jau veikia Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras, yra bendrovės „Klaipėdos vanduo“ vandenvalos įrenginiai, stovi pagarsėjusi „Grigeo Klaipėda“ nuotekų valykla, kompostavimo paslaugas teikianti „Branda“. Šie faktoriai lėmė politikų apsisprendimą užkirsti kelią dar ir padangų perdirbimo įmonei.
Gamyklai pasipriešino ir gyventojai, išreiškę aiškią poziciją, kad kaimynystei nepritaria.
Tokį tarybos sprendimą įmonės „Raguvilė“ vadovas skundžia teismui.
Virginijus Brazauskas, vadovaujantis įvairias komunalines paslaugas teikiančiai „Raguvilei“, įsitikinęs, kad galėjo susikirsti interesai – netoli plėtojamas individualių namų projektas. Plėtotojų ryšiai esą veda į bendruomenės vadovų gretas.
Padangas pjaustyti planuota uždarose patalpose, o pasirinkto sklypo paskirtis – atliekų saugojimo, rūšiavimo ir utilizavimo. Todėl jis nemato priežasčių, kodėl to daryti negalima, nes ir padangos „nei kvapus skleidžia, nei yra kenksmingos“.
Kaimas – ne kurortas
„Klausimas: kas pas ką ėjo?“ – retoriškai pokalbį apie Šimkų kaimą su 15min žurnaliste pradėjo „Raguvilės“ vadovas V.Brazauskas. Anot jo, pigiai namus žemės ūkio paskirties sklypuose pasistatę žmonės puikiai žinojo apie kaimynystę greta – aerodromą. „Namus pasistatė prie pat aerodromo žemės ūkio paskirties sklypuose. Nes taip pigiau, mokesčiai mažesni“, – tiesiai kalbėjo pašnekovas.
Anot jo, kaimas – ne kurortinė teritorija, ko dažnai tikisi naujakuriai. Išgirdęs, kad kuriama Šimkų kaimo bendruomenė, V.Brazauskas taip pat panoro būti nariu. Bet, kaip pats sako, susidūrė su priešiškumu.
„Dabar mes esame skundžiami aplinkosaugininkams, visiems. Jau kiek turėjome patikrinimų, niekas nieko nerado. Kiek galima? Mes norime kurti verslą. Surengėme susitikimą su gyventojais. Tačiau kas iš to?“ – retoriškai klausė V.Brazauskas. Jis įžvelgė Seimo rinkimuose dalyvaujančių politikų bandymus susirinkti balsus bei gyventojų nenorą klausytis ir girdėti. Anot verslininko, gyventojus pasiekė nepagrįsti gandai apie padangų deginimą. „Tai, kas buvo Alytuje, pats blogiausias pavyzdys, koks gali būti. Deginti padangų mes neketiname“, – teigė „Raguvilės“ vadovas.
Nori įtvirtinti žiedinę ekonomiką
Produkciją iš smulkintų padangų – gumos kilimėlius, dalis sniego valymo mašinoms – siūlanti bendrovė siekia iš sudėvėtų padangų pagaminti žaliavą. Iš viso apie 100 tonų.
Anot jo, rasti vietą, kur atliekų perdirbėjai būtų laukiami, sudėtinga. Dabar „Raguvilė“ vejama jau iš antros gyvenvietės. „Tai kur mums dirbti? Taip, kad galėtume privažiuoti, būtų užtikrintas susisiekimas. Ir kiek ta paslauga kainuotų? Dabar laukuose turime du kaimynus ir tuos pačius ant žemės ūkio paskirties sklypo“, – teigė V.Brazauskas ir pabrėžė, kad Šimkai – puikus pasirinkimas „Raguvilės“ veiklai plėsti.
Verslininkas tikino, kad padangų perdirbimas turi rūpėti kiekvienam vartotojui. Juolab kad priemiesčiuose nereta šeima turi po du automobilius. „Padangos turi būti tvarkomos atsakingai, jas galima panaudoti dar kelis kartus. Turime sau atsakyti, ar mes pilietiškai į tai žiūrime, ar ne“, – tikino V.Brazauskas.
