Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Kovoti su pažeidimais regioniniuose parkuose padėtų kaltininkų kišenių patuštinimas

Piniginė
Vida Press nuotr. / Piniginė
Šaltinis: Lrt.lt
0
A A

Pažeidimų dėl statybų regioniniuose parkuose pastebimai mažėtų, jei visiems – nuo architektų iki parašus ant projektų sudėjusių pareigūnų – grėstų finansinė atsakomybė, neabejoja aplinkos viceministras Linas Jonauskas bei Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos (VSTT) direktorius Albertas Stanislovaitis. Skandalingas Verkių ir Pavilnių regioninių parkų statybų problemas išspręsti padėtų ir jų perėmimas valstybės kontrolėn, įsitikinęs aplinkos viceministras.

Gegužę kilus skandalui dėl daugybės neaiškiomis aplinkybėmis Pavilnių ir Verkių regioniniuose parkuose atsiradusių individualių namų, ne viena šiuos draustinius prižiūrinti institucija atliko savus tyrimus. Rugsėjo pradžioje Seimo Aplinkos apsaugos komitetas bandys daryti apibendrinimus ir spręsti, kaip ateityje reglamentuoti naujų statinių atsiradimą regioniniuose parkuose bei ką daryti su jau pastatytais namais.

Baudos priverstų atidžiau projektuoti ir dėti parašus

Aplinkos viceministro L.Jonausko bei VSTT direktoriaus A.Stanislovaičio teigimu, statybų pažeidimų regioniniuose parkuose gerokai sumažėtų, jei visiems – nuo projektų architektų iki leidimus išdavusių asmenų – būtų taikoma didesnė atsakomybė, grėstų ne simbolinės, o rimtos finansinės baudos.

„Visuomet galima diskutuoti apie parkų direkcijų veiklos optimizavimą. Jei būtų mažiau vadovų ir daugiau specialistų, dirbančių teritorijose, o ne kabinetuose, galbūt būtų galima greičiau pastebėti pažeidimus.

Optimizacija vyksta ir tikrai vyks, tačiau tikėtis, kad tai viską išspręs, nereikėtų. Pareigūnų atsakomybė, pradedant architektais ir baigiant tais specialistais, kurie ant leidimų deda parašus, yra svarbiausias elementas, – kalba VSTT vadovas.

L.Jonauskas taip pat neabejoja, kad atsakomybės didinimas visiems pažeidimų kaltininkams galėtų gerokai sumažinti pažeidimų skaičių.

„Neprisimenu nė vieno atvejo, kada kokiam nors pareigūnui būtų tekę atlyginti žalą, jeigu jai įtakos turėjo jo padaryti sprendimai. Įstatymo lygmeniu reikėtų nustatyti, kad nė vienas iš priėmusiųjų sprendimą neišsisuktų nuo atsakomybės ir ji nebūtų simbolinė.

Neatmesčiau galimybės, kad Aplinkos ministerija galėtų inicijuoti tokio įstatymo atsiradimą, tačiau atsakomybės pareigūnams taikymas liečia ne tik mūsų sritį, todėl reikėtų susisėsi su kitomis institucijomis ir tai aptarti“, – pažymi L.Jonauskas.

Parkus perėmusi valstybė galėtų užtikrinti efektyvesnę kontrolę

Aplinkos viceministras L.Jonauskas sako, kad Pavilnių ir Verkių regioninių parkų problemas padėtų spręsti jų perėmimas valstybės kontrolėn.

„Pirmiausia, manau, kad visi parkai turėtų priklausyti valstybei. Tai, kad Pavilnių ir Verkių regioniniai parkai yra įsteigti Vilniaus miesto savivaldybės, sudarė galimybes piktnaudžiauti. Manau, kad jei tie parkai būtų valstybiniai, priklausytų visai mūsų saugomų teritorijų sistemai, tokių dalykų nebūtų atsitikę.

Efektyvesnį jau esamų problemų identifikavimą bei prevenciją panašiems nusižengimams ateityje galėtų užtikrinti valstybė, į savo rankas perėmusi esamų parkų valdymą arba tose teritorijose įsteigusi savus“, – kalba viceministras.

Seimo Aplinkos apsaugos komiteto vadovas socialdemokratas Algimantas Salamakinas taip pat teigia manąs, kad regioninius parkus reikėtų atimti iš savivaldybių ir perduoti valstybės žinion, tačiau savivaldybė tam nepritaria.

„Vilniaus savivaldybė tokiam pasiūlymui nepritaria. Esą saugotinos teritorijos turi būti savivaldybių žinioje, o statytas jose privalo reglamentuoti už tai atsakingos institucijos. Bet puikiai matome, kas darosi, esant tokiai tvarkai“, – sako A.Salamakinas.

Jei Aplinkos ministerijai pavyktų į savo rankas perimti minėtuosius regioninius parkus arba ten įsteigti valstybinius, jų kontrolei ir administravimui prireiktų papildomų lėšų, kurių šiuo metu nėra. Tačiau viceministras neabejoja, kad svarbu kuo greičiau priimti ryžtingą politinį sprendimą ir jo įgyvendinimui ieškoti finansinių išteklių.

Griovimas valstybei kainuotų milijonus

Svarstydamas, ką reikėtų daryti su Verkių ir Pavilnių regioniniuose parkuose atsiradusiais milžiniškais individuliais namais, kurių teritorijos aptvertos ne ką menkesnėmis tvoromis, A.Salamakinas sakė, kad aiškaus atsakymo kol kas nėra: „Juk visi jų savininkai leidimus statyboms buvo gavę. Jei būtų priimtas sprendimas namus, kuriuos statant būta ne vieno pažeidimo, nugriauti, tuomet valstybei tektų ieškoti milijonų eurų. Juodkrantėje kavinės nugriovimas kainavo 1 mln. 150 tūkst. eurų, nors, mano galva, tas karkasinis namukas nė pusės šių pinigų nebuvo vertas. Bet tokie buvo teismų sprendimai“.

A.Salamakinas taip pat priminė, kad po ilgų teismų maratonų vadinamuosius Sabonio botelius Kuršių nerijoje pavyko išsaugoti, nes buvo nutarta pataisyti detaliuosius planus, kuriuose vietoj baltų dėmių atsirastų jau esami statiniai.

„Tose vietose, kuriose atsirado Arvydo Sabonio statiniai, pagal detalųjį planą statybos nebuvo leistinos, tačiau to niekas nepaisė ir išdavė leidimus statyboms, o po aštuonerių metų susizgribo, kad tie namukai ne vietoje stovi. Bet kuo dėtas A.Sabonis ar kiti žmonės, jei valdininkai jiems išduoda leidimus statyboms?“ – kalbėjo A.Salamakinas.

Tvoros turėtų būti nugriautos

Apie dvarelius ir pilis primenančius individualius namus Pavilnių ir Verkių regioniniuose parkuose A. Salamakinas teigia sužinojęs visai atsitiktinai šių metų pavasarį. Jam apie tai papasakojęs vienas vilnietis.

Po gautos informacijos gegužę visas Seimo Aplinkos apsaugos komitetas išvyko apžiūrėti, kas darosi šiose saugotinose teritorijose. Komiteto nariai su A.Salamakinu priešakyje buvo priblokšti – didžiulius namus nuo pašaliečių saugo ne tik neperžengiamos tvoros, bet ir ginkluoti sargybiniai bei koviniai šunys.

Negana to, ne vieno namo savininkas tvoras susistatė jau valstybinėje žemėje, neteisėtai ja pasinaudodamas savoms reikmėms.

Kilus triukšmui dėl statybų regioniniuose parkuose, Statybų inspekcija nustatė, jog kai kurie ten atsiradę namai – per dideli. Kas leido juos statyti, nesilaikant galiojančių statybų reglamentų, Seimo komitetas aiškinsis rugsėjį.

„Pavilnių ir Verkių regioninius parkus Vilniaus miesto savivaldybė įsteigė 1992 m. Po to, ką pamatėme jų teritorijose, man ramybės neduoda keista mintis – o gal tie parkai buvo įsteigti specialiai tam, kad jų teritorijoje namus galėtų pasistatyti turčiai? Juk paprastų žmogelių ten nėra. Tokius dvarus ir pilis galėjo leisti sau pasistatyti tik labai turtingi žmonės. Taip ta teritorija virto turtingųjų rezervatu. Kito žodžio nerandu. Be to, kyla įvairių minčių, kur žiūrėjo tie, kas išdavinėjo tiems turtuoliams leidimus statytis tokius namus?“ – svarsto A.Salamakinas.

Kaip turėtų būti pasielgta su regioniniuose parkuose atsiradusiomis pilimis, jis atsakyti kol kas negalėjo, tačiau teigė neabejojąs, kad bent jau tvoros aplink jas tikrai turėtų būti nugriautos.

Direktorei buvo daromas spaudimas?

Paaiškėjus, kad Pavilnių ir Verkių regioniniuose parkuose per daugybę metų susiformavo turtingųjų gyvenamųjų namų rezervatai, birželį šių parkų direkcijos vadovo postą paliko Vida Petiukonienė.

Valstybės saugomų teritorijų tarnyba (VSTT) ir Statybų inspekcija atliko patikrinimus, kurių išvados bus apibendrintos Seimo Aplinkos apsaugos komitete.

Kaip teigia VSTT direktorius A.Stanislovaitis, jo tarnybos pareigūnai vertindavo kokius nors pažeidimus Verkių ir Pavilnių regioniniuose parkuose tik po to, kai gaudavo apie tai pranešimus.

Po specialios komisijos, kuriai vadovavo pats A.Stanislovaitis, tyrimo su Vilniaus miesto savivaldybe buvo susitarta, kad leidimas statyboms nebebus išduodamas tol, kol jam nepritars VSTT.

Pasak A.Stanislovaičio, po Statybų inspekcijos patikrinimo buvo sudarytas didžiulis sąrašas statinių, kurie neatitinka galiojančių reikalavimų.

„Po šių tyrimų iškilo klausimas – kur viešasis interesas? Juk visi statiniai atsirado, išdavus leidimus statyboms. Vadinasi, už tai atsakomybę privalėtų prisiimti kažkokie pareigūnai. Didžiausia atsakomybės dalis tenka Vilniaus miesto savivaldybei“, – pažymi A.Stanislovaitis.

Jis neatmeta galimybės, kad apie tai, jog namai regioniniuose parkuose statomi, nepaisant galiojančių teisės aktų, žinojo ir juos projektavę architektai.

Kalbėdamas apie tai, kaip bus elgiamasi su tais statiniais, kuriems leidimai statyboms saugotinose teritorijose jau išduoti, A.Stanislovaitis teigia, jog reikėtų apsvarstyti, ar nereikėtų jų naikinti.

Paklaustas, ar iš pareigų pasitraukusi Verkių ir Pavilnių regioninių parkų direkcijos vadovė V.Petiukonienė galėjo žinoti, kad jos prižiūrimose valdose vykdomos statybos ne pagal įstatymus, A.Salamakinas neatmeta galimybės, jog buvusiai direktorei buvo daromas spaudimas. Kas tai darė, Seimo komiteto vadovas aiškaus atsakymo neturi.

Lrt.lt
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie 15min