Prieš porą mėnesių nuo audrų nukentėjusias pakrantes apžiūrėjęs Klaipėdos apskrities viršininkas Arūnas Burkšas apgailestavo, kad skirtoji suma – perpus mažesnė, nei reikėtų. „Darbų daug, o pinigų – mažai“, – tuomet situaciją po žiemos Lietuvos pajūryje nusakė A.Burkšas.
Tačiau netrukus Vyriausybei peržiūrėjus įvairių programų finansavimą, krantams tvarkyti nebeskirta nė lito. Specialistai situacijos dar nedramatizuoja, tačiau apgailestauja, kad dalies žūtbūtinių darbų teks atsisakyti. „Pinigų yra tiek, kiek yra, bet netvarkyti kopagūbrio negalime“, – „15min“ sakė Kuršių nerijos nacionalinio parko Miškininkystės skyriaus vedėjas Linas Žarnauskas.
Šešiais Baltijos paplūdimiais besirūpinanti Klaipėdos savivaldybė kol kas delsia montuoti persirengimo būdeles, šiukšliadėžes Baiminamasi, kad dabar sustatytos jos gali taip ir nesulaukti sezono pradžios, o stokojant lėšų, nebūtų iš ko viską remontuoti.
Sezonas – jau ant nosies, tačiau Kuršių nerijos nacionalinis parkas dar tik ruošiasi skelbti konkursą krantotvarkos darbams atlikti. „Iš Aplinkos ministerijos gavome 300 tūkst. Lt kopagūbrio tvarkymo darbams. Dabar vykdoma viešųjų pirkimų procedūra, skelbiamas konkursas, kas atliks darbus“, – teigė L.Žarnauskas.
Reikėjo dusyk daugiau
Anot Kuršių nerijos nacionalinio parko atstovo, nors praėjęs šaltasis sezonas nebuvo audringas, specialistai spėjo paskaičiuoti, kad kopagūbriui Nerijoje sutvirtinti, takeliams ir laiptams sutaisyti reikia maždaug 800 tūkst. Lt. „To pakaks tik tam, kad krantas būtų paverstas normaliu – ne geru, bet normaliu“, – akcentavo specialistas.
Jis pažymėjo, kad būtina tvarkyti ne tik kopagūbrį, bet ir Preilos paplūdimį, kuriam ši žiema buvo ypatingai negailestinga: „nunešta“ dalis paplūdimio, išplauti pajūryje buvę blokeliai. „Yra ir daugiau nukentėjusių vietų, tačiau jos rečiau poilsiautojų lankomos ir mažiau pastebimos“, – sakė L.Žarnauskas.
Specialistų teigimu, didesnio efektyvumo prižiūrint krantus būtų pasiekta tuomet, jei darbų būtų imamasi ne šiltuoju sezonu, o visus metus. Tada nereikėtų skubiai tvarkyti jau stipriai “apgraužtų” kopų. „Tokiu atveju bent jau būtų darbų tęstinumas. Ne taip kaip dabar – davė pinigų ir tik tada tvarkoma“, – pastebėjo L.Žarnauskas.
Pinigų dar negavo
Pajūrio regioniniam parkui krantams tvarkyti skirta apie 100 tūkst. Lt. Tačiau, pasak parko direktoriaus Dariaus Niciaus, pinigai kol kas jų nepasiekė, todėl sunku kalbėti apie numatomus darbus. „Laukia patys elementariausi darbai – kopų tvirtinimo žabų tvorelėmis, klojiniais“, – sakė jis.
Nors skirtoji suma ir menka, specialistai numatė „skaudžiausias“ vietas, kur didžiausios išgraužos, nuošliaužos, gausiausi lankytojų srautai. „Išskyrėme tris vietas – ties Giruliais, Kukliškių kaime, ties Karkle ir netoli Nemirsetos. Taip pat esame numatę vieno keliuko, kuriuo važiuoja aplinkosaugininkai, žvejai, vedančio prie jūros sutvarkymą“, – vardijo D.Nicius.
Stingant pinigų, prisimenami ir kadaise išsakyti gana radikalūs siūlymai palikti krantus natūraliam vystymuisi. Jau ir dabar trečdalis Pajūrio reginiam parkui priskiriamos krantinės nėra tvirtinama.
„Tačiau ar tvirtinimo darbai tikslingi – čia jau valstybės politinis klausimas, nes po audrų, kai nuplaunamos kopos ir kopagūbriai, valstybė praranda dalį savo teritorijos“, – pažymėjo pašnekovas.
Saugosi vandalų
Klaipėdos valdininkai nesiskubina darbininkams duoti nurodymų sustatyti paplūdimiuose suolelius, persirengimo kabinas bei šiukšliadėžes. Dalis įrenginių tik vakar buvo sumontuota Smiltynės paplūdimiuose.
„Laukiame, kol gelbėtojai paskelbs sezono pradžią, kol jie neįsikūrė, baiminamės, kad medinės būdelės bus sulaužytos“, – sakė savivaldybės Miesto tvarkymo skyriaus specialistė Jolanta Rimkienė. Šiemet paplūdimiams sutvarkyti, takelius ir laiptelius sumontuoti skirta 540 tūkst. Lt. Tačiau ir šią sumą žadama dar kartą apsvarstyti.
