"Šiuo metu esame preliminariai įsivertinę 14 galimų teritorijų Lietuvoje. Taip pat ieškome galimybių bendradarbiauti su kaimyninėmis valstybėmis. Vertiname visus įmanomus scenarijus, kaip tik šiuo metu dėliojame poligonų plėtros strategiją.
Darome labai daug veiksmų, kad Lietuva būtų saugesnė – didiname karių skaičių, plečiame technikos ir infrastruktūros pajėgumus, į Lietuvą atvyksta vis daugiau sąjungininkų karių, formuojame nacionalinę diviziją. Natūralu, kad didėjant kariniam pajėgumui, išauga ir treniruočių poreikis. O kartu auga ir būtinybė turėti daugiau tinkamų teritorijų karių pratyboms bei profesionaliam pasirengimui ginti mūsų valstybę.
Tačiau Krašto apsaugos ministerija išliks skaidri – maksimaliai komunikuosime tiek su vietos bendruomenėmis, tiek su savivalda. Puikiai suprantame, kad Lietuvos gynyba ir jos stiprinimas mūsų visų bendras reikalas.
Iki šiol vyravusi praktika, kai su vietos bendruomenėmis susiję sprendimai nuleidžiami „iš viršaus“ – mums visiškai nepriimtina. Kai tik turėsime konkretesnius pasiūlymus, pirmiausia susitiksime su savivalda ir bendruomenėmis, sieksime bendro sprendimo, išgirsime nuomones, įsiklausysime į vertinimus.
Mums žodžiai, kad šalies saugumas priklauso nuo kiekvieno iš mūsų, nėra tuščia frazė. Norime, kad žmonės ne tik suprastų, kokia svarbi yra šalies gynyba, bet ir jaustųsi saugios Lietuvos dalimi", - rašoma Krašto apsaugos ministerijos pranešime, patalpintame socialiniame tinkle "Facebook".
Premjeras ramino merus
Premjeras Gintautas Paluckas, penktadienį višėjęs su darbo vizitu Alytuje, sulaukė Dzūkijos regiono merų klausimų apie galimą naują poligoną. Jis tikino, kad šiuo metu nėra konkretaus plano Dzūkijos regione steigti poligoną.
„Detaliai tikrai mes apie tai nekalbėjom ir šiandien nėra jokio konkretaus, apibrėžto plano dėl poligono steigimo šiame regione“, – žurnalistams Alytuje penktadienį sakė Vyriausybės vadovas.
Anot jo, kol kas „nėra grėsmės nei vienam rajonui turėti poligoną“.
„Poligonų poreikis Lietuvoje tikrai yra ir apie tai mes galime diskutuoti, bet tikrai nėra nei įpareigojimo, nei prievolės, nei galų gale regiono merui įsipareigojimo. Šituos dalykus mes turime spręsti, sverdami tiek poveikį bendruomenėms, tiek poveikį atskiroms savivaldybėms, galvojant apie tam tikras investicijas ir kompensacines priemones“, – kalbėjo G.Paluckas.
„Tikrai niekas neatvažiuos ir nepradės kasti tranšėjų ar kirsti medžių prieš savivaldybių ar regiono valią“, – pridūrė jis.
