„Prieš devynerius metus mes pasirinkome labai teisingą kelią. Pagrindinis NATO tikslas yra politinėmis ir karinėmis priemonėmis saugoti taiką ir saugumą organizacijai priklausančiose šalyse. Šis Aljansas yra pagrindinis mūsų šalies saugumo ir galimų priešų atgrasymo garantas“, – kalbėjo ministras.
„Tačiau saugumo garantijos nėra suteikiamos savaime. Aljansas yra stiprus tiek, kiek mes patys prisidedame jį stiprindami, – sakė J.Olekas. – Būdama NATO narė, Lietuva yra įsipareigojusi Aljansui, kaip ir Aljansas yra įsipareigojęs Lietuvai“.
„NATO šalių dalyvavimas Afganistane yra vienas didžiausių Aljanso įsipareigojimų tarptautiniam saugumui. NATO operacija Afganistane tebėra ir mūsų prioritetinis operacijos rajonas. Po to, kai šiemet Lietuva atsakomybę už saugumą Afganistano Goro provincijoje perduos vietos pajėgoms ir bus uždaryta misija Gore, kituose rajonuose tarnaujantys Lietuvos kariai tarnybą NATO operacijoje Afganistane tęs iki jos pabaigos“, – sakė ministras.
Ministro teigimu, Lietuva taip pat svarsto galimybę prisijungti prie NATO vadovaujamos kovos su piratais ir ginkluotais plėšimais jūroje operacijos „Ocean Shield“ („Vandenyno skydas“).
„Tarptautinės operacijos ne tik padeda stiprinti tarpusavio solidarumą, bet turi ir pragmatinę reikšmę kaip išmaniosios gynybos pavyzdys, – teigė J. Olekas. – Pavyzdžiui, Lietuva siunčia savo karius dalyvauti NATO operacijoje, o NATO šalys siunčia savo naikintuvus ir kontingentus patruliuoti Baltijos valstybių oro erdvėje“.
Krašto apsaugos ministras taip pat pažymėjo Lietuvos indėlį sprendžiant visam NATO aktualius naujus iššūkius saugumui, tarp jų – ir energetiniam saugumui.
Lietuvos įsteigtas Energetinio saugumo centras tapo tarptautiniu NATO centru, kurio žinios ir patirtis bus naudingos visoms NATO šalims. Pasak ministro, tai yra didelis Lietuvos kompetencijos pripažinimas ir realus Lietuvos indėlis kuriant Aljansui reikalingus pajėgumus pagal išmaniosios gynybos principą.
Kalbėdamas apie svarbiausius su naryste susijusius ateities klausimus, ministras pažymėjo, kad Lietuvai, kaip ir visam NATO, teks spręsti, koks bus jo vaidmuo išvedus pajėgas iš Afganistano ir kaip išlaikyti daugiau nei dešimtmetį operacijoje sukauptą vertingą karinę patirtį ir gebėjimą skirtingų šalių kariams veikti išvien.
Pasak ministro, išlaikyti šią patirtį galėtų padėti reguliariai šalyse-narėse organizuojamos plataus masto NATO pratybos, suteiksiančios skirtingų šalių kariams galimybes treniruotis kartu. Šių metų vasario mėnesį susitikę NATO gynybos ministrai sutarė, kad tokios didelio masto ir matomumo pratybos būtų surengtos 2015 metais.
„Lietuva ypač remia šią iniciatyvą. Joje matome ir ypatingą galimybę NATO padaryti labiau matomą Europoje“, – sakė J. Olekas.
Ministras taip pat pabrėžė ir būtinybę didinti gynybos finansavimą. „Neabejotinai, vienas iš mūsų Vyriausybės prioritetų, atspindėsiančių Lietuvos įsipareigojimus stiprinti NATO, yra siekis nuosekliai didinti gynybai skirtą finansavimą“, – sakė ministras. Jis taip pat pabrėžė, kad naujoji Vyriausybė, įgyvendindama Lietuvos parlamentinių partijų susitarimą dėl gynybos politikos, patvirtino įsipareigojimą laipsniškai didinti gynybos finansavimą, kad 2016 metais jis siektų 1 proc. nuo BVP.
