„Manau, kad visi gynybos ministrai pasiruošę priimti didesnį finansavimą gynybai ir racionaliai panaudoti lėšas“, – penktadienį Vilniuje vykstančio neformalaus ES gynybos ministrų susitikimo metu žurnalistams sakė ministras.
Anot jo, tai būtina siekiant įgyvendinti tiek atskirų valstybių, tiek visos ES ambicijas gynybos srityje.
„Lietuva, kaip ir kitos valstybės, nukentėjo finansų krizės metu. Dabar galime pasidžiaugti, kad šiemet ir kitais metais numatytas (finansavimo) augimas. Per dvejus metus padidinsime 10 proc., o gal ir daugiau. Nors tai, žinoma, nepakankamai, kad būtų atkurta, kas buvo iki krizės, bet pakankamai gera pradžia, kad atkurtume buvusį lygį“, – teigė J.Olekas.
Vilniuje vykstančiame neformaliame ES narių gynybos ministrų susitikime dalyvaujantis NATO generalinis sekretorius Andersas Foghas Rasmussenas pareiškė, kad Europa privalo stiprinti savo gynybą, kad galėtų efektyviau ginti demokratiją.
Prezidentai įsipareigojo didinti finansavimą
Lietuva pasirengusi didinti finansavimą gynybai ir supranta savo atsakomybę šioje srityje, pareiškė prezidentė Dalia Grybauskaitė.
 |
| Džojos Gundos Barysaitės/president.lt nuotr./Dalia Grybauskaitė ir Andersas Foghas Rasmussenas |
„Lietuva pasirengusi didinti, pagal finansines galimybes didinti būtinas išlaidas gynybai. Ne tik didinti bendrąja prasme, bet protingai ir investuojant su tikrai labai tiksline pragmatine, kooperuojantis su kitomis šalimis, ginkluote“, – penktadienį žurnalistams sakė ji.
Kaip praneša BNS, valstybės vadovė pažadėjo, kad to bus siekiama: „Šis įsipareigojimas yra jau ir tarp politinių partijų, šis įsipareigojimas yra paminėtas ir bendroje trijų Baltijos valstybių ir Jungtinių Valstijų deklaracijoje. Išties mes to sieksime ir tas įsipareigojimas politinis išlieka.“
Prieš savaitę priimtoje JAV, Lietuvos, Latvijos, Estijos prezidentų Baracko Obamos, D.Grybauskaitės, Andrio Berzinio ir Toomo Hendriko Ilveso deklaracijoje šalys patvirtino įsipareigojimą gynybai skirti 2 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP).
„Kokiu tempu tai padarysime – neskubėkime, yra svarbu ne tik kiekis, bet ir kokybė – kaip investuosime ir kam skirsime lėšas, bet politinis įsipareigojimas lieka ir mes suprantame savo atsakomybę“, – pridūrė D.Grybauskaitė.
Bent 1 proc. – tik po trejų metų
Prieš kelias savaites krašto apsaugos ministras Juozas Olekas teigė, kad vykdyti narystės NATO įsipareigojimą ir didinti gynybos finansavimą Lietuvai trukdo siekis įsivesti eurą, fiskalinė drausmė bei Konstitucinio Teismo (KT) sprendimas, jog per krizę valstybės tarnautojų ir teisėjų atlyginimai buvo sumažinti neteisėtai.
Jo žodžiais, tik 2016-aisiais gynybai skiriama BVP dalis turėtų pasiekti 1 proc. – perpus mažiau, nei turėtų skirti Aljanso narės.
„Mes po ketverių metų kritimo vėl turime augimą absoliučiais skaičiais ir ne kritimą procentiškai, – teigė ministras. – Dėsiu pastangas, kad augimas išliktų.
Metai yra sudėtingi dėl finansinės drausmės ir euro įsivedimo, įsipareigojimų, kuriuos konstatavo KT ir kuriuos reikia įvykdyti. Nematyti ženklų, kad atsisakytume pradėti kėlimą, klausimas, kaip sparčiai tai padaryti. Tikslas 2016 metais turėti 1 proc. nuo BVP (finansavimą – red. past.) aiškus.“
Anot J.Oleko, kiti metai bus sudėtingi, visų pirma dėl KT sprendimo, kuriam įgyvendinti reikės nemažų išlaidų.
 |
| Alfredo Pliadžio/15min.lt nuotr./Kariūnai Rukloje |
„Tikrai turėsime augimą kitais metais, gal nebus 100 ar 200 milijonų, bet jis bus, – tikino jis. – Pažiūrėsime, ar negalime pasinaudoti kitomis galimybėmis. Kalbuosi ir su finansų ministru, ir su premjeru, kad užfiksuotume tą siekį. Seime lengviau. Kai būni valdžioje ir planuoji ne 0,5, bet 0,2 proc., o perėjęs į opoziciją ragini didinti, nelabai korektiška.“
Skiriama vos daugiau nei trečdalis reikiamos sumos
Krašto apsaugos ministerijai (KAM) šiemet buvo skirta 924,6 mln. Lt – šiek tiek mažiau, nei buvo įrašyta pradiniame projekte. Tai sudaro 0,77 proc. bendrojo vidaus produkto.
Tikimasi, kad 2014-aisiais krašto apsaugos finansavimo dalis procentine išraiška bus ne mažesnė, o absoliučiais skaičiais padidės keliomis dešimtimis milijonų litų. Tikslūs skaičiai bus žinomi tik po kitų metų biudžeto svarstymo Vyriausybėje.
Lietuva ne kartą yra sulaukusi kritikos dėl nepakankamų išlaidų gynybai – krašto apsaugai skiriama mažiau nei 1 proc. BVP, nors NATO narės yra įsipareigojusios siekti gynybai skirti bent 2 proc.
Pavyzdžiui, baigdama darbą JAV ambasadorė Lietuvoje Anne Derse paragino Lietuvą padidinti gynybai skiriamas išlaidas, nes dabartinis finansavimas silpnina esamą saugumo parengties lygį.
„Šis skaičius (2 proc. – red. past.) nenukabintas nuo lubų. NATO po kruopščios analizės nusprendė, kad bet kuriai šaliai išlaikyti esamą saugumo parengties lygį būtina gynybai išleisti apie 1,2 proc. BVP. Norint padidinti pajėgumus ginti savo šalį ir prisidėti prie NATO kolektyvinės gynybos misijos, reikia išleisti daugiau. Dėl šios priežasties NATO nusprendė skirti 2 proc.“, – kalbėjo diplomatė.
