Sekite 15min Google
„Tyrimas šiek tiek užtruks, kadangi surinktos nuolaužos turi būti kruopščiai analizuojamos. Reikia suprasti, kad dronų korpusai iš esmės yra labai panašūs. Turiu galvoje medžiagą, iš ko dronai yra pagaminti, gana panašūs įvairių tipų dronai“, – trečiadienį LRT radijui sakė jis.
Ministro teigimu, taip pat reikalinga įranga, kuri padėtų atkurti drono skrydžio trajektoriją, galimą paleidimo vietą.
„Yra svarbu variklis, yra svarbu kitos inžinerinės, techninės dalys, kad mūsų specialistai galėtų tiksliai įvertinti visas aplinkybes, ko dabar iš jų ir laukiama“, – tvirtino R. Kaunas.
Anot jo, taip pat sutarta su Lenkija bendradarbiauti ir dalytis informacija, mat jos pajūryje rastas sudužęs neaiškios kilmės dronas.
Krašto apsaugos ministras atsisakė patvirtinti prielaidą, kad į Lietuvą iš Baltarusijos įskridęs dronas gali būti rusiškos kilmės, nes tam dar neturįs įrodymų.
„Tačiau NATO valstybėse Rusija rengia provokacijas. Ir tokios šalys kaip, tarkime, Vokietija, tiesiai šviesiai jau įvardija atsakingus asmenis už provokacijas jų teritorijoje. Mes, kai gausime tikslius duomenis apie visus incidentus, lygiai taip pat tiksliai ir pasakysime, kas už to stovi. Tik nesinori spekuliuoti, norisi labai tiksliai išaiškinti ir įrodymais visą informaciją pateikti, kadangi mes esame demokratinės valstybės, mes nemeluojame, kaip daro Rusija“, – kalbėjo R. Kaunas.
BNS rašė, kad antradienio naktį Lietuvoje dislokuoti NATO naikintuvai Kaišiadorių rajone numušė iš Baltarusijos atskridusį neaiškios kilmės ir maršruto droną. Nustatyta, kad jis turėjo sprogmenų, Lietuvos išminuotojai jį neutralizavo.
Tęsiantis Rusijos invazijai į Ukrainą, Lietuvoje per pastaruosius mėnesius buvo skelbiami pranešimai apie galimą oro pavojų, tačiau dronas virš šalies dangaus numuštas pirmą kartą. Anksčiau tai padaryta Latvijoje ir Estijoje.