Dabar populiaru
Sužinokite daugiau
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Kraujo badas jau pasiekė ligonines

Kol prokurorai sklaido įtarimus dėl Nacionalinio kraujo centro veiklos, didžiųjų ligoninių vadovai suka galvas, kaip atlikti operacijas.
"15min" nuotr. / Kol prokurorai sklaido įtarimus dėl Nacionalinio kraujo centro veiklos, didžiųjų ligoninių vadovai suka galvas, kaip atlikti operacijas.
Šaltinis: 15min
0
Skaitysiu vėliau
A A

Kilnią donorystės idėją abejonėmis apraizgęs skandalas dėl ligoniams perpilamo galbūt prastos kokybės kraujo smogė ir kitu galu. Sparčiai senka didžiųjų ligoninių kraujo atsargos. Pirmoji pavojaus varpais ėmė skambinti Klaipėdos universitetinė ligoninė.

Padidinto streso sąlygomis medikai dirba jau trečią mėnesį. Didžiausia Klaipėdos regiono ligoninė, per metus atliekanti po 27 tūkstančių operacijų ir aptarnaujanti apie 300 tūkst. pacientų, liepos 20 d. pasirašė sutartį su viešąjį konkursą laimėjusiu Nacionaliniu kraujo centru. Tačiau netrukus ligoninei ėmė stigti kraujo.

Medikai jau dukart svarstė atidėti suplanuotas operacijas dėl pernelyg didelės rizikos.
„Gyvename sunkiai. Kasdien kraujo nebegauname. Anksčiau tokių problemų neturėjome, tačiau tik pasirašę sutartį su Nacionaliniu kraujo centru jau po savaitės pajutome, kad kraujo trūksta, taip vargstame iki šiol, negalime ramiai gyventi. Kraujo centras stengiasi mus aprūpinti, tačiau mūsų poreikiai dideli, tad jiems sunkiai sekasi“, – „15min“ pasakojo ligoninės Kraujo banko vedėja Danutė Stankūnienė.

Pagrasino nutraukti sutartį

Klaipėdos universitetinės ligoninės (KUL) vadovybė rugpjūčio 12 d. raštu kreipėsi į Nacionalinį kraujo centrą (NKC), reikalaudama vykdyti sutartį ir laiku tiekti kraują.

Per dieną ligoninė sunaudoja vidutiniškai po 36 maišelius eritrocitų masės, už vieną mokėdama beveik po 300 Lt. Vienam ligoniui sulašinama mažiausiai po du vienetus. Skubią medicininę pagalbą viso regiono pacientams teikianti įstaiga įpratusi šaldytuve turėti kraujo komponentų atsargų, kurių gali prireikti bet kurią akimirką, tačiau per pastaruosius mėnesius jos išseko, o papildyti iki reikiamo kiekio niekaip nepavyksta.

Ir toliau negaudama tiek kraujo, kiek užsakė, ligoninė po savaitės pakartotinai kreipėsi į tiekėją. Dar po mėnesio išsiųstas ir trečiasis reikalavimas. Šįkart pagrasinta nutraukti sutartį, jeigu tiekėjas nevykdys įsipareigojimų.

Skundžiasi ne viena

Žinia apie įtemptą situaciją uostamiesčio ligoninėje pasiekė ir Sveikatos apsaugos ministeriją (SAM), kuriai pavaldus NKC. Ministerija paprašė centrą pasiaiškinti ir pateikti papildomos informacijos. Viceministras Audrius Klišonis tikino, jog Asmens sveikatos departamento specialistai kartu su NKC atstovais ir teisininkais peržiūri sutartį tarp įstaigų ir jau antradienį žada pateikti išvadą – yra pažeidimų ar ne.

„Reorganizavus rajonines ligonines, pacientų srautai didžiosiose regionų ligoninėse padidėjo, todėl sutartis gali tekti koreguoti, numatant didesnius tiekiamų kraujo komponentų kiekius“, – aiškino A.Klišonis.

Jis prasitarė, jog dėl kraujo stygiaus skundėsi dar viena didelė šalies ligoninė, kuri yra pasirašiusi sutartį su tuo pačiu kraujo centru ir kurios atliekamų operacijų skaičius išaugo. 

Pažabojo išlaidavimą

Ligoninių padėtį dar labiau apsunkina tai, kad nuo 2010 metų sausio 1-osios pasikeitus kraujo komponentų tiekimo gydymo įstaigoms tvarkai, kraujo pristigusios ligoninės negali jo pirkti iš kito tiekėjo. „Negalime nei pasiskolinti, nei paimti, nei nupirkti iš kitos ligoninės“, – liudijo D.Stankūnienė.

Tačiau ministerija šios tvarkos, kuri nėra palanki ligoninėms, keisti nesirengia. Viceministras A.Klišonis teigė, jog viskas priklauso nuo sutarties, kurioje abi pusės gali numatyti papildomų sąlygų.

„Sutartyje gali būti numatyta teisė reikalui esant nupirkti reikiamą kiekį kraujo iš kito centro. Keisti tvarką buvo būtina, lėšas, skiriamas iš privalomojo sveikatos draudimo fondo, ligoninės turi naudoti racionaliai. Kraujo centrų pelnas buvo nepadoriai didelis. Medikamentai, tvarsliava ir kitos priemonės perkamos viešojo konkurso būdu, tad logiška, kad ir kraujo komponentais gydymo įstaigos turėtų apsirūpinti taip pat“, – dėstė viceministras.

Iki praėjusių metų už ligoninių pirktus kraujo komponentus mokėdavo teritorinės ligonių kasos. Įsigaliojus naujajai tvarkai, ligoninės pačios skelbia viešųjų pirkimų konkursus ir už tiekiamą kraują moka iš savo biudžeto. A.Klišonio teigimu, naujoji tvarka pasiteisino. Už kraują dabar mokama 8–17 proc. mažiau.

Donorai nusigręžė

Nacionalinio kraujo centro atstovai neigė, jog kraujo tiekimas Klaipėdos ligoninėms sutriko. Esą stengiamasi įvykdyti visus užsakymus. Tačiau pripažįstama, jog pastaraisiais mėnesiais pastebimai sumažėjo neatlygintinų kraujo donorų, ypač Klaipėdos regione. 

„Tikrai jaučiame atoslūgį“, – patvirtino NKC Klaipėdos filialo vadovas Mindaugas Būta. Jis teigė, jog sumažėjo užsukančių į jų centrą, sunkiau donorų prisikviečia ir nuvykę į įmones, kitus miestus.
„Pastaruoju metu sumažėjo ir norinčiųjų tapti kraujo donorais. Savo atsisakymo
priežastimi žmonės nurodo vasarą kilusį skandalą. Žmonės kraujo donorystę
linkę atidėti vėlesniam laikui arba visai sustabdyti. Galiu atsakingai pasakyti, kad darome viską, kad šalies ligoninėms užtektų kraujo komponentų“, – patikino NKC Ryšių su visuomene specialistė Jūratė Vaidelienė. Jos teigimu, kai kurios didelės kompanijos, reguliariai aukojusios kraujo, jau keliskart atsisakė tai daryti.
2011 metų sausio–birželio mėnesiais NKC turėjo 51 proc. neatlygintinų donorų. Liepą be atlygio kraują aukojo 45 proc. donorų, o rugpjūtį – dar 10 proc. mažiau.

Kokybė kelia įtarimų

Vasarą abejones dėl ligoninėms tiekiamo galimai nekokybiško donorų kraujo pasėjo Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės medikai, ištyrę mėginius ir apie rezultatus informavę Seimo Antikorupcijos komisiją.

Rašte buvo teigiama, jog NKC tiekiamame kraujyje hemoglobino kiekis gerokai mažesnis nei reikalaujama. Todėl ligoniams reikia sulašinti du arba tris kartus skirtingų donorų kraujo, o tai kenkia sveikatai ir gali sukelti pavojų gyvybei. Šie nuogąstavimai pasitvirtino, kai sveikatos apsaugos ministro sudaryta komisija liepos pradžioje ligoninėje atliko kraujo komponentų mėginių tyrimą. Kai kuriuose iš jų hemoglobino kiekis buvo mažesnis nei turėtų būti. Seimo Antikorupcijos komisija pareikalavo, kad neplaniniai patikrinimai būtų rengiami nuolat, kad būtų užtikrinta, jog ligoniams perpilamas saugus ir kokybiškas kraujas. A.Klišonis informavo, jog dar šiemet ne rečiau kaip kartą per mėnesį speciali komisija paims po du kraujo komponentų mėginius iš kraujo centrų ir po vieną iš gydymo įstaigų. Mėginiai bus tiriami vienoje laboratorijoje, dalyvaujant komisijai. Mėginius ketinama užšifruoti, kad nebūtų galima nustatyti, iš kurio kraujo centro jie atkeliavo.

Komentarai
Temos Donorystė
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Daugiau straipsnių nėra
Rodyti senesnius straipsnius
Parašykite atsiliepimą apie 15min