Bendrovė „Kraujo donorystės centras“ ir viešoji įstaiga „Kauno kraujo centras“ nuo šeštadienio nebeturės teisės teikti kraujo donorystės paslaugą, penktadienį BNS pranešė Akreditavimo tarnyba.
„Kauno kraujo centro“ veikla balandį buvo sustabdyta trims mėnesiams. Įstaiga tuomet neįrodė, kad gali ištirti kraują pagal teisės aktų reikalavimus.
Priežastys – dvi
Prekyba organais Lietuvoje nėra teisėta. Kraujas – lygiai toks pat organas kaip ir akys, inkstai, kepenys.
Sveikatos apsaugos ministro Vytenio Andriukaičio poziciją 15min.lt portalui išsakė jo atstovas spaudai Julius Naščenkovas: „Su Kraujo donorystės centru istorijos tęsėsi jau ilgą laiką: buvo ir teisminių nagrinėjimų, ir keliamas klausimas dėl jų veiklos skaidrumo, tad teisinė pusė visą laiką kėlė abejonių. Galų gale, prekyba organais Lietuvoje nėra teisėta. Kraujas – lygiai toks pat organas kaip ir akys, inkstai, kepenys. Kraujas neturi būti prekė ir tokia ministro pozicija buvo nuo pat pradžių, ji niekada nesikeitė.“
Taigi viena priežastis yra juridinė, o kita – žmogiškoji.
„Negalime taip elgtis su donorų žmogiškumu – kai žmonės pasakoja, kad už kraują gavo bilietą į kiną, o jų kraujas buvo parduotas į užsienį“, – tokio sprendimo priežastis dėstė sveikatos apsaugos ministro atstovas spaudai.
Neįrodė, kad laikysis reikalavimų
Akreditavimo tarnybos direktorius Juozas Galdikas BNS sakė, kad „Kauno kraujo centras" iki šiol nesugebėjo įrodyti galintis teikti kokybiškas paslaugas.
„Įstaigoms paslauga sustabdyta jau tris mėnesius. Per tą laiką jie nesugebėjo įrodyti, kad galės užtikrinti saugias ir kokybiškas kraujo donorystės paslaugas.“
Pasak jo, problemų kilo dėl kraujo kokybės, kuriai keliami ypatingi reikalavimai. Griežtai reglamentuotos procedūros: donorų atrinkimas, kraujo ėmimas, vežimas, laboratoriniai tyrimai, kraujo saugojimas.
Įstaigos turi įrodyti, iš pradžių bent jau raštu, kad jos tų visų reikalavimų ir procedūrų laikosi. Jos nesugebėjo įrodyti net raštu, kad jų laikysis.
„Procedūrų yra tikrai labai daug, jos patvirtintos jau seniai ministro įsakymais, ir tiesiog privalu jų laikytis; ir įstaigos turi įrodyti, iš pradžių bent jau raštu, kad jos tų visų reikalavimų ir procedūrų laikosi. Jos nesugebėjo įrodyti net raštu, kad jų laikysis", – sakė tarnybos vadovas.
J.Galdiko teigimu, vėliau įstaigos vėl gali prašyti leisti atnaujinti veiklą: „Dabar yra galutinis sprendimas, licencija panaikinta, ir jeigu įstaiga norėtų vėl gauti licenciją, reikalavimai yra surašyti, iš esmės tie patys: jie turi vėl pradėti viską nuo nulio – teikti paraišką, visus dokumentus, ir mūsų pareiga bus vėl tai nagrinėti".
Šiuo metu kraujo donorystės paslaugas teikia Nacionalinis kraujo centras. J.Galdikas sakė negirdėjęs, kad dėl dviejų įstaigų veiklos sustabdymo trūktų kraujo.
Kaltinimų – apstu
Bendrovei „Kraujo donorystės centras“ žiemą buvo iškelta bankroto byla. Pernai šiai bendrovei buvo pareikšti įtarimai tyrime dėl sukčiavimo, dokumentų klastojimo, piktnaudžiavimo tarnyba, neteisėto vertimosi ūkine, komercine veikla.
Ikiteisminis tyrimas pradėtas dėl to, kad Kraujo donorystės centras, esą neturėdamas reikiamų leidimų, 2007–2009 metais pagal sutartį su užsienio farmacijos įmone iš Lietuvos išvežė ir minėtai įmonei pardavė tam tikrą iš donorų surinktos kraujo plazmos kiekį.
Deklaruota, kad kraujo plazma išvežta perdirbti – taip centras išvengdavo prievolės grąžinti į Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetą lėšas, skirtas donorų kompensacijoms.
