Lietuvos kriminalinės policijos pareigūnai 99 kartą mini profesinę šventę – Kriminalinės policijos dieną. Penktadienį labiausiai nusipelniusiems šalies kriminalistams bus įteikti apdovanojimai ir paskelbti kasmetinio konkurso „Metų seklys“ rezultatai.
LKPB yra atsakingas už sunkių ir labai sunkių tarpregioninio ar tarptautinio pobūdžio nusikaltimų, taip pat rezonansinių nusikalstamų veikų tyrimą ir tyrimų koordinavimą, už nusikalstamų susivienijimų, organizuotų grupuočių ir jų narių daromų ir padarytų nusikalstamų veikų užkardymą, atskleidimą ir tyrimą. Tai – viena svarbiausių policijos grandžių, į kurią nori patekti daugybė būsimų ar esamų pareigūnų.
R.Kiškis, iki tol vadovavęs Ukmergės policijai, į LKPB vadovo kėdę atsisėdo 2014-ųjų pavasarį. Kriminalinei policijai vadovaujant R.Kiškiui, buvo įgyvendinta Kriminalinės policijos reforma, kurios esmė – kriminalinę žvalgybą centralizuoti apskričių centruose, skiriant pareigūnams papildomų įrankių ir didinant jų motyvaciją.
„Šiek tiek persitvarkėme biure. Po reformos praėjo dveji metai ir noriu pasakyti, kad rezultatai matomi plika akimi. Anksčiau, jei įvykdavo koks nors sunkus nusikaltimas ar nužudymas, – viską turėdavo padaryti biuras. Tačiau ir „Metų seklys“ rodo, kad apskritys taip pat geba išaiškinti visus nusikaltimus. O biuras labiau koncentruojasi į pačius didžiausius ir pačius sunkiausius nusikaltimus, pavyzdžiui, Ievos Strazdauskaitės pagrobimą ir nužudymą, vaikų pornografijos internete platinimą ir panašiai“, – LRT.lt kalbėjo R.Kiškis. Biurui vadovaujant R.Kiškiui, darbuotojų skaičius nuo pusės tūkstančio sumažėjo iki 400.
– Minint Lietuvos kriminalinės policijos dieną, šiandien bus apdovanoti geriausi šalies kriminalinės policijos pareigūnai. Per 2017-uosius šalies policija tyrė įvairiausių ir sunkiausių bylų. Kokias šiemet išskirtumėte? Kas tapo metų sekliais?
– Pagrindiniai vertinimo kriterijai būna nauji tyrimo būdai ir priemonės, novatoriškumas.
Pirmoji vieta ir geriausios 2016 metų bylos titulas atiteko Marijampolės apskrities vyriausiajam policijos komisariatui. Jis pristatė tyrimą, kurio metu praktiškai per parą buvo atskleistas ukrainiečio nužudymas ir nustatytas įtariamasis, kuris nužudė savo darbdavį ir atsikratė kūno netoli Marijampolės. Marijampolės rajono apylinkės teismas, įvertinęs pareigūnų surinktą informaciją, įtariamajam skyrė kardomąją priemonę – suėmimą 3 mėnesiams, kuris vėliau buvo pratęstas.
Antrąją vietą užėmė Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai. Jie pristatė tyrimą, kurio metu buvo sutriuškinta organizuota nusikalstama grupuotė, užsiimanti narkotikų prekyba ir gabenimu tarptautiniu mastu, palaikė ryšius su nusikalstamo pasaulio atstovais iš Ispanijos ir Rytų Europos valstybių. Iš viso buvo rasta ir paimta per 2 kg kanapių dervos (hašišo) ir 130 g kokaino.
Nustatyti keturi kaltininkai. Iš jų du organizuotos nusikalstamos grupės nariai pripažinti kaltais: vienam skirta 13 metų nelaisvės, kitas kalės 12 metų ir 6 mėnesius. Kiti du pripažinti kaltais dėl neteisėto disponavimo dideliu narkotinių ar psichotropinių medžiagų kiekiu turint tikslą jas platinti.
Trečioji vieta atiteko Šiaulių apskrities vyriausiajam policijos komisariatui. Jis pristatė tyrimą, kurio metu buvo išaiškinta nusikalstama grupuotė, gabenusi šimtus kilogramų narkotikų (hašišo siuntos vertė gali siekti net 3 mln. eurų). Surengta policijos operacija, sulaikyti įtariamieji, rasta ir paimta 306 kg narkotinės medžiagos – kanapių dervos (hašišo) bei 500 psichotropinių ekstazio tablečių. Vertė gali siekti net 3 mln. eurų. Trims įtariamiesiems pareikšti įtarimai dėl neteisėto disponavimo labai dideliu kiekiu narkotinių medžiagų, turint tikslą jas platinti, ir dėl jų kontrabandos. Už tai BK numato nuo 10 iki 15 metų nelaisvės.
– Didžiausią rezonansą sukėlė ir visą visuomenę sukrėtė I. Strazdauskaitės nužudymas. Pagrobimui išaiškinti buvo mestos milžiniškos policijos pajėgos, dirbo šimtai pareigūnų.
– Taip. Kiek žinau iš žiniasklaidos, per visą nepriklausomybės laikotarpį tai buvo skaitomiausia žinia... Tačiau tokių nusikaltimų dabar būna labai mažai. Mums patiems buvo keista, kad dar gali būti tokių nusikaltimų. Buvo mesta tikrai labai daug pajėgų, kad išaiškintume šį nusikaltimą. Iki paskutinės akimirkos tikėjomės, kad mergina gali būti gyva.
Nemažai darbuotojų padarė daugiau nei leido jų galimybės, nemiegojo 4–5 paras. Įvykio vietą šukavo ir tyrimų grupę sudarė daugybė pareigūnų, išanalizuoti terabaitai vaizdinės informacijos. Tai buvo spontaniškas nusikaltimas, todėl dabar tik galime spėlioti, kas būtų, jei būtų... Jei šalyje būtų įdiegta daugiau kamerų ir jos būtų lengviau prieinamos, informaciją gautume greičiau.
Jei šalyje būtų įdiegta daugiau kamerų ir jos būtų lengviau prieinamos, informaciją gautume greičiau.
Liūdna, kad Lietuvoje kai kurie sprendimai padaromi tik po skaudžių įvykių. Taip, pavyzdžiui, nutiko ir su sudeginta mergaite bagažinėje Panevėžio rajone. Kol neįvyko šis skaudus įvykis, tol negavome įrankių vietai nustatyti.
– Kokio pobūdžio nusikaltimų Lietuvoje daugiausia?
– Kaip ir visuomet, didžiausią nusikaltimų dalį sudaro turtiniai nusikaltimai, vagystės. Bet mums didžiausia vertybė yra žmogus ir jo gyvybė, o tik vėliau turtas. Prioritetas yra nusikaltimai prieš asmenis, kalbu apie sunkius ir labai sunkius nusikaltimus, smurtą artimoje aplinkoje.
Smurto atvejų artimoje aplinkoje ne mažėja, o daugėja. Bet viskas dėl to, kad aukos tapo drąsesnės, keičiasi žmonių mentalitetas, jie kreipiasi į policiją. Prisiminkite patys – anksčiau sutuoktinių vienas kito pabaksnojimas ar pamušimas nebuvo laikoma kaip kažkas labai blogo. Bet žmonės pradeda suprasti, kad taip būti negali, ir kreipiasi į pareigūnus.
Vis dėlto daugėja ir pakartotinių atvejų, todėl reikėtų kažką daryti su teisiniu reguliavimu, kad tai būtų vertinama griežčiau. Mums reikėtų kalbėti ir apie ilgalaikę socializaciją. Dabar užkardome nusikaltimą, bet tai – neilgam. Reikėtų daugiau dirbti su smurtautojais. Man labai geras pavyzdys olandai – nesvarbu, kokio visuomenės sluoksnio narys esi, nuo vaikystės visi turi savanoriauti senelių namuose. Taip keičiamas mentalitetas, atsiranda altruistinės paskatos, pilietiškumas.
Anksčiau apie tai net nebuvo kalbama. Prisimenu, kaip prieš 15 metų padėjome belgams. Belgijoje buvo nužudyti lietuviai prekeiviai. Belgų pareigūnai atvyko pas mus, mes jiems padėjome, suradome įtariamuosius. Informaciją apie įtariamuosius belgų pareigūnai rinko net darželiuose, mokyklose, kitur. Tada galvojome: kokie kvailiai, neturi ką veikti! Bet tik vėliau supranti, kad reikia ieškoti priežasčių. 90 proc. nusikaltimų prieš asmenį buvo padaryti dėl to, kad pats nusikaltėlis buvo mušamas šeimoje, patyrė patyčias.
– Pirmasis nepriklausomybės dešimtmetis pasižymėjo organizuotu nusikalstamumu, gaujų buvimu. Siautėjo banditizmas, reketai, buvo sprogdinimų. Lietuvoje dabar gyventi gerokai ramiau?
– Sprogdinimų nebepamenu, kada buvo. Matot, organizuotas profesionalus nusikalstamumas pereina į elektroninę erdvę. Jie irgi mokosi, supranta, kad geriau būti nematomam, nenaudoti brutalios jėgos, nerodyti savęs kaip grupuotės nario viešojoje erdvėje, nes supranta, kad valstybė ir policija su savo uždaviniais susitvarko.
Jie orientuojasi į ekonominį potencialą, prekybą narkotikais – tai mažiausiai rizikinga. Juolab kad dabar galima atsiskaityti kriptovaliutomis ir pan. Prekyba narkotikais, turto prievartavimas pasitelkiant kibernetines atakas ir panašūs nusikaltimai – tai, į ką dabar orientuojasi nusikalstamo pasaulio atstovai. Padarai DDoS ataką ir prašai išpirkos. Atskleistas nusikaltimas, susijęs su klinika „Grožio chirurgija“, tą ir parodė – organizuotas nusikalstamumas orientuojasi į tai. Jie stengiasi išsiaiškinti, kokius mes turime įrankius ir pan.
IT yra ta sritis, kuriai mes skiriame išskirtinį prioritetą, t.y., į personalo paiešką, naujų įrankių įsigijimą, kitus motyvacinius dalykus.
– Biurui reikalingi itin profesionalūs IT darbuotojai.
– Manau, kad kelis turime vienus geriausių šalyje. Bet IT yra ta sritis, kuriai mes skiriame išskirtinį prioritetą, t.y., į personalo paiešką, naujų įrankių įsigijimą, kitus motyvacinius dalykus.
– Kiek organizuotų nusikalstamų grupuočių šiandien veikia Lietuvoje, kuriose šalies vietovėse jos koncentruojasi?
– Tas skaičius kinta. Puikiai suprantate, kad tikslaus skaičiaus atskleisti negalime. Veikia keliasdešimt grupuočių, jos koncentruojasi ten, kur yra daugiausia žmonių ir verslo, – Vilniuje, Kaune ir Šiauliuose.
– Kokia nusikalstama veika užsiima grupuotės?
– Daugiausia – narkotikai, ginklai, prekyba žmonėmis, sukčiavimai ir turto prievartavimai pasinaudojant el. erdve.
– Lietuvoje narkotikai platinami ar mūsų šalis labiau yra tranzitinė valstybė, per kurią driekiasi narkotikų kelias?
– Kauno policijos pareigūnai, talkinant Lietuvos kriminalinės policijos biuro kriminalistams, šiemet su įkalčiais sulaikė Kauno r. gyventoją, įtariamą neteisėtu narkotinių bei psichotropinių medžiagų platinimu dideliais kiekiais. Kriminalistai aptiko ginklų arsenalą ir kokaino už 100 tūkst. eurų. Tiek Lietuvos rinkai nereikia, tad žinoma, esame tranzito šalis. Bet ir Lietuvos rinkoje tai atsiduria.
Nusikaltėliai siekia turėti kuo daugiau finansinių lėšų, nes tuomet turi įtaką, gali pasisamdyti brangesnį gynėją. Nėra dabar to brutalumo, koks būdavo anksčiau. Brutalių nusikaltimų priežastis dažnai būna grupuočių santykių aiškinimasis užsienyje. Kartais jie grįžta santykių aiškintis ir į Lietuvą. Tą mes stebime ir aktyviai dirbame su užsienio partneriais.
Seniau abejodavome, ar reikia tiek daug padėti užsienio partneriams dėl lietuvių daromų nusikaltimų užsienyje. Dažnai pastebima, kad lietuviai pirmauja pagal sulaikytų asmenų skaičių. Taip, pirmaujame, bet pirmaujame ir dėl to, kad mes perduodame daug informacijos užsienio partneriams. Kiti mums tiek neduoda.
– Daugelis pastebi, kad dėl milžiniškos emigracijos Lietuvoje gyventi tapo šiek tiek ramiau, nes emigravo ir nemažai vagių, kitų nusikaltėlių.
– Emigracija iš tiesų davė savo. Daug kas baiminasi, kad dėl „Brexit“ gali grįžti daug lietuvių, kurie būtų linkę į nusikaltimus. Bet praėjo jau 10–15 metų. Tie, kurie darė nusikaltimus, užsienyje legalizavosi, jie – jau nebe jaunuoliai. Jei grįš nusikaltėliai – tai bus vienetai. Galiausiai Lietuvoje terpė daryti nusikaltimus nėra patogi – čia teisinė bazė yra daug geresnė nei daugumoje kitų šalių, netgi Vakarų Europos. Mes turime Kriminalinės žvalgybos įstatymą, kokį turi tik kelios Europos Sąjungos šalys. Mes gauname labai daug informacijos dar prieš nusikaltimo padarymą.
– Europa nuolat susiduria su teroristiniais išpuoliais, kaip tam ruošiatės?
– Yra ir Valstybės saugumo departamentas (VSD), o mes turime Kovos su terorizmu skyrių. Jei gaunama kokios nors konkrečios informacijos, nei VSD, nei Antrasis operatyvinių tarnybų departamentas neturi įgaliojimų atlikti ikiteisminio tyrimo. Visa tai atliekame mes – ar tai būtų šnipinėjimo byla, ar teroro aktas. Tarpusavyje tampriai bendradarbiaujame, esame pasidaliję informacijos srautais, dirbame su slaptais bendradarbiais.
Dėl ES įvykusių teroro aktų Lietuvoje grėsmės lygis iš labai žemo yra pakeltas į žemą. Mano galva, esame [teroristams] „nepatogi“ ir maža valstybė, kuri nesukeltų tokio rezonanso. Bet mes nesakome, kad teroro akto nebus. Sakome, kad greičiausiai bus, tik kur ir kada? Kaip sugebėsime tai užkardyti? Mes vadovaujamės principu, kad tokius dalykus reikia daryti tyliai ir neviešinti. Tie procesai juda, esame nustatę ne vieną asmenį, pavyzdžiui, važiuojantį per Lietuvą tranzitu, kuris susijęs su viena ar kita teroristine organizacija.
Galime pasakyti, kad pusę teroro aktų padaro tų valstybių piliečiai arba kitų tautybių žmonės, bet tapę piliečiais ir suradikalėję. Todėl turėtume investuoti į radikalizmo prevenciją, o ji prasideda nuo daug ko. Čia turi keistis valstybės politika. Pavyzdžiui, paimkime Anderso Behringo Breiviko atvejį – ten buvo patyčios šeimoje ir mokykloje. Smurtas artimoje aplinkoje taip pat prisideda prie žmogaus radikalėjimo.
Yra šimtai žmonių, kurie žiūri, kaip galima pasigaminti sprogmenis, ieško tokios informacijos.
Tai nebūtinai turi būti susiję su tuo, kad žmogų užknis Lietuvos valdžia, atvažiuos ir trinktelės. Sprogmenį gali pasigaminti ir susiradęs informacijos internete. Yra šimtai žmonių, kurie žiūri, kaip galima pasigaminti sprogmenis, ieško tokios informacijos. Uždarinėjame tuos tinklapius, blokuojame, bet jų kaskart atsiranda naujų. Vieniems šiaip įdomu, kitiems įdomu dėl tam tikrų priežasčių.
Mes pakankamai efektyviai kontroliuojame pavojingiausias nusikalstamas grupuotes. Pajėgų turime tiek, kiek turime, bet tikrai esame sustiprėję.
– LKPB pastaruosius kelerius metus įrodo, kad gali išaiškinti net ir sunkiausius nusikaltimus per gana trumpą laiką. Ar dabar biuras prilygsta stiprias kriminalines tradicijas turinčių Vakarų valstybių tarnyboms? Jei ne – ko trūksta, kad biuras galėtų veikti dar produktyviau?
– Bet kokio pobūdžio nusikalstamoms veikloms tirti resursų tikrai turime. Geriau gali būti visą laiką, bet kol kas galime išaiškinti bet kokio pobūdžio nusikaltimus. Tirdami rezonansinius nusikaltimus, pavyzdžiui, I. Strazdauskaitės istoriją, matome, kad pasikeitė ir visuomenė, ji kitaip žiūri į policiją, turime geresnę komunikaciją, sulaukiame pagalbos.
Iki 2020-ųjų šalyje norime sukurti vaizdo stebėjimo kamerų sistemą. Norime į žemėlapį sudėti visas Lietuvoje veikiančias kameras, žinoma, neapeinant Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo. Žemėlapis bus ne viešas ir net ne visi pareigūnai turės prieigą prie to žemėlapio. Kas dabar vyksta, tiriant nusikaltimą? Pareigūnai važiuoja peržiūrėti įrašų, tai atima laiko. Yra daug privačių organizacijų, degalinių kamerų ir pan. – norime tai matyti žemėlapyje: kokia yra kamera, kokį vaizdą mato.
Antras etapas – vieno standarto vaizdo stebėjimo kamerų įdiegimas savivaldybėse. Lietuvos automobilių kelių direkcija kitąmet taip pat įdiegs ne vieną šimtą kamerų keliuose. Vėliau norėtume turėti galimybę prisijungti prie kamerų nuotoliniu būdu. Yra tam tikrų priemonių, kurios leidžia ir veidą atpažinti pagal kontūrus – mes tokią sistemą kitąmet antrame pusmetyje turėsime. Stengiamės ieškoti lėšų, nes čia matome didelę pridėtinę vertę.
– Žinoma, sulauksite kritikos ir pastabų dėl sekimo...
– Mes pasakysime, kodėl tai yra svarbu. Orientuosimės į pilietiškumą, kad taip bus užtikrintas viešasis saugumas. Olandija yra dvigubai mažesnė, o kamerų turi 150 tūkst.
– Kiek mes galėtume turėti?
– Žiūrėsime. Tūkstantis – jau gerai. Visų pirma, norime sujungti esamas kameras. Savivaldybės galėtų įdiegti kameras bent prie įvažiavimų ir išvažiavimų iš miestų, labiausiai lankomose vietose.
Dar dėl sekimo – manęs gali klausytis nuolat, svarbu, kad nepažeistų mano privatumo viešinimo prasme.
Dar dėl sekimo – manęs gali klausytis nuolat, svarbu, kad nepažeistų mano privatumo viešinimo prasme. Aš žinau, kad nieko nedarau, manau, taip pat turėtų galvoti ir piliečiai. Pagrindinis dalykas kriminalinei policijai ir žvalgybai yra žinojimas, informacija. Valstybė turi turėti įrankius, kad gautų tinkamą informaciją ir greitai. Kalbant apie tuos pačius teroro aktus bet kokioje užsienio valstybėje – iš pradžių viską draudžiame, o po jų viskam uždegama žalia šviesa. Aš sakiau ir sakysiu, kad visuomenės interesai ir saugumas yra aukščiau už individo privatumą. Ir žmonės turi tai suprasti.
– Ačiū už pokalbį. Ko norėtumėte palinkėti savo kolegoms Kriminalinės policijos dienos proga?
– Naudodamasis proga noriu nuoširdžiai padėkoti jums, mieli kolegos, už tai, kad kiekvieną dieną nepritrūkdami ryžto liekate ištikimi pasirinktam gyvenimo keliui ir pašaukimui. Kiekvienas esate vertas didžiausios padėkos už tai, kad garbingai atliekate mūsų visų bendrą misiją.
Visiems pareigūnams, vedamiems pareigos ir atsakomybės jausmo, kam paprasti ir gerai kiekvienam iš mūsų žinomi žodžiai GINTI. SAUGOTI. PADĖTI yra esminiai, – linkiu drąsos, pasitikėjimo, kantrybės ir ištvermės. Garbingai ir oriai atlikime savo pareigą.
